Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad per pandemijos piką daug sprendimų reikėjo priimti prisiimant galimą riziką ir juos lėmė tuo metu turima informacija.
„Darbiniai klausimai, tai apklausa mano kaip veikiančio asmens, kuris priiminėjo tam tikrus sprendimus arba delegavo tam tikras funkcijas“, – penktadienio vakarą žurnalistams po tris valandas užtrukusios apklausos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) sakė ministras.
„Aš supratu, kad tarnybos turi aiškintis ir surinkti visą reikiamą informaciją, tikimės, kad kaip galima greičiau tuos sprendimus priimtų, kad būtų aiškumas arba būtų galima tą informaciją komentuoti ir kažkokių spekuliacijų neliktų“, – kalbėjo A. Veryga.
Jis teigė negalintis plačiau komentuoti tyrėjų užduotų klausimų, nes pasirašęs pasižadėjimą neatskleisti ikiteisminio tyrimo medžiagos. Ministras patvirtino, kad jo kaip liudytojo statusas nepasikeitė.
A. Veryga tvirtino neturintis abejonių dėl savo komandos veiksmų skaidrumo, taip pat teigė, jog disponuojant tokia pačia informacija priimami sprendimai tikriausiai nesikeistų ir šiuo metu.
„Jeigu turėtumėm tą pačią informaciją, sudėtinga tikėtis, kad mes kaip nors kitaip elgtumėmės, dabar, kai turim žinių, turim daugiau informacijos, aišku, kad kitaip elgtumėmės, kažką geriau padarytumėm, labiau apgalvotumėm, bet tai susiję su informacijos turėjimu“, – sakė ministras.
„Kai visas procesas vyko, niekas pasauly daug informacijos neturėjo ir daug ką reikėjo priiminėti prisiimant atsakomybę, žinant, kad yra tam tikra rizika, negali žinot, ar užteks tų priemonių, ar reikės tiek, kiek nuperki. Dabar atsisukus atgal, kai matai, kokia iš tikrųjų buvo situacija, daug ką gali kitaip (daryti)“, – kalbėjo A. Veryga.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrime ministras buvo apklaustas dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo.
FNTT tyrime įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba viršijus įgaliojimus, kai galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Ministras penktadienį patenkino jos prašymą ir atleido iš viceministrės pareigų.
Iš viso tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – ir testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Jos vadovas Vytautas Zimnickas prieš kelias savaites mirė. Teisėsauga yra apklaususi laikinąją laboratorijos vadovybę.
Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo ir dar vieną tyrimą dėl daugiau nei 5 mln. eurų vertės reagentų COVID-19 tyrimams pirkimų – reagentus taip pat pirko minėta laboratorija.
BNS