Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Aurelijus Veryga © BNS
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Kaimyninėje Latvijoje COVID-19 mirčių skaičiui pasiekus 25, buvo nutarta įvesti komendanto valandą. Lietuvoje šį sprendimą imta rimčiau svarstyti tik sulaukus 75 mirčių per parą. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šiuo metu taikomus judėjimo ribojimus vadina pakankamais ir ragina neskubėti teisti Arūno Dulkio – esą svarbu ne tik priimtos priemonės, bet ir tai, kaip visuomenė jų laikosi.
Statistikos departamento duomenimis, per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3934 nauji koronaviruso atvejai. Nuo COVID-19 mirė dar 75 žmonės.
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys trečiadienį po Vyriausybės posėdžio užsiminė apie galimybę įvesti komendanto valandą. Anot jo, tokie sprendimai galėtų būti svarstomi tik po Trijų Karalių.
Įvertino kaimynų priemonių paketą
Buvęs SAM vadovas A. Veryga sako manantis, kad kaimyninės Latvijos pavyzdžių neverta aklai sekti – komendanto valanda įvesta, siekiant apriboti susibūrimus, tačiau šalyje netaikomi judėjimo tarp miestų ribojimai, kurie šiuo metu galioja Lietuvoje.
„Tikslas vienas – kad žmonės kuo mažiau judėtų ir bendrautų. Tai leidžia stabdyti viruso plitimą. Ar tai judėjimas tarp miestų, ar komendanto valanda – kuri šių priemonių yra efektyvesnė, man sunku pasakyti. Reikėtų žiūrėti kur judėjimo daugiausiai išlieka – ar žmonės juda tame pačiame mieste susitikinėja ir bendrauja, tokiu atveju komendanto valanda būtų logiškesnė. Tačiau iš patyrimo matome ir žinome, kad mūsų tautiečiai labiau būdavo linkę lankyti savo artimųjų, giminaičių, senelių ir pan ir tas ribojimas judėjimo tarp miestų gal ir logiškesnis šiuo atveju“, – vertino buvęs ministras.
Naujieji turėtų praeiti ramiau
A. Verygos nuomone, reikėtų plačiau pažvelgti ir į tai, kaip lietuviai pasitinka šventes – esą svarbesnėmis tradiciškai jau kurį laiką yra tapusios Kūčios ir Kalėdos, tuo tarpu Naujieji metai – ne tokia reikšminga proga.
„Turėkime galvoje, kad naujieji metai mums turbūt dešimtmetį, o gal ir daugiau kai nebėra pagrindinė šventė. Jei mes ją ir švęsdavome, tai savotiškai. Mums dabar Kalėdos, Kūčios, būdavo pagrindinė šventė, kuomet žmonės daugiau judėdavo, kažkur važiuodavo. Naujieji metai būdavo toks įmonių vakarėlių arba miesto švenčių laikas, kai žmonės susirinkdavo į aikštes, prie eglučių leisti fejerverkų ar važiuodavo švęsti įmonių vakarėliuose ir pan. Visos šios veiklos dabar yra sustabdytos, – negali vykti masinių renginių nei prie eglučių, nei miestai fejerverkų planuoja šaudyti, kad žmonės nesirinktų“, – kalbėjo A. Veryga.
„Tikėkimes, kad naujieji metai neišvirs į kažkokį bandymą apeidinėti priimtus ribojimus ir ieškoti būdų kur susitikti ir pašvęsti“, – pridūrė buvęs ministras.
A. Dulkiui linkėjo sėkmės
Vertinamas A. Dulkio darbą, A. Veryga kalbėjo, kad daugelio atveju supranta, kad šiam teko nemažai iššūkiu tokiu metu perimti vadovavimą ministerijai ir sakė linkintis jam sėkmės.
„Šiandien man teko spaudos konferencijoje girdėti naujojo ministro pasisakymus dėl duomenų, dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro problemų. Šia prasme aš su juo sutinku, ir man ne sykį teko susidurti su panašiais iššūkiais“, – kalbėjo A. Veryga.
Jo nuomone, tai, kaip visuomenei seksis įveikti pandemiją, priklauso ne tik nuo ministro ar įvertų ribojimų.
„Nereikia skubėti nuteisti ar pulti smerkti ministro dėl pakankamų ar nepakankamų priemonių, nes tikrai ne viską lemia tai, kad priemonė priimama, dar labai daug priklauso nuo visuomenės, kuri arba laikosi tų nurodymų, arba ne. Ir manau, kad kaltinti dėl to tik ministrą būtų nesąžininga“, – kalbėjo A. Veryga.
Tyčinio delsimo nebuvo
Buvęs sveikatos apsaugos ministras atmeta kaltinimus nuėjusiai vyriausybei, esą, ši delsė įvesti visuotinį karantiną dėl rinkimų.
„Visa ši susiklosčiusi situacija, manau, turėtų būti pamoka ateičiai visiems politikams. Esu ne sykį sakęs dėl ko aš taip galvoju: nemanau, kad čia yra kažkoks vėlavimas, juo labiau, kai bandoma pasakyti, kad kažkas sąmoningai stengėsi nepriimti priemonių, norėdami kam nors atkeršyti ir padaryti, kad naujai valdžiai būtų kaip įmanoma blogiau“ – aiškino A. Veryga.
Buvęs ministras primena, kad pavasarį priimtos priemonės buvo gausiai kritikuojamos dabartinių valdančiųjų.
„Tai, kad sutapo antroji banga su rinkimais tai tikrai yra pati baisiausia įmanoma kombinacija. Tie, kurie dabar priekaištauja dėl nesavalaikių priemonių tuo metu kai vyko labai intensyvi rinkimų kampanija aktyviai kritikavo pavasarį priimtas priemones ir sakė, kad jos buvo per griežtos, jų tiek daug nereikėjo – reikėjo lokaliau, taikliau. Prisiminkime diskusijas dėl naktinių klubų, kad nereikia drausti, reikia su žmonėmis kalbėti ir pan.“ – kalbėjo A. Veryga.
„Ne tik Lietuva bandė pritaikyti labiau ribotas priemones, nes tas visuotinis karantinas yra didelis iššūkis viskam – ir ekonomikai, ir vaikų ugdymui, ir žmonių psichkos sveikatai. Tikrai visuomet stengėmes pasverti ir pagalvoti ką galbūt būtų galima pritaikyti mažiau. Tačiau dabar, atsisukus atgal, manau, kad ne tik Lietuvoje, bet iš visame pasaulyje galima konstatuoti, kad tie lokalūs karantinai nepasiteisino ir būtų buvę logiškiau skelbti visuotinį, naconalinį karantiną iš karto, nedaryti savivaldybėse“, – apibendrino buvęs ministras.
„Tačiau, žinote, atsisukus atgal, viską galima turbūt logiškiau, protingiau daryti – jei žinotum, kad pakliūsi į avariją, turbūt nevažiuotum ten, tačiau negali juk nuspėti ateities“, – pridūrė A. Veryga.
alfalt-logo-skaidrus.png