A. Veryga: dabartinė insulto gydymo padėtis kelia nerimą, imamės veiksmų

Atlikti ligoninių patikrinimai parodė, kad insultas Lietuvoje gydomas pažeidžiant tvarką: pasitaiko atvejų, kai šią ligą imasi gydyti tos įstaigos, kurios neturi licencijos ar reikalingos įrangos. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad, atsižvelgiant į tokią situaciją, insulto diagnostikai bus taikomi aukštesni reikalavimai – patvirtinti privalomi detalūs visų įstaigų veiksmai ir jų seka, kaip turi būti nustatytas ūminis galvos smegenų insultas, kaip ir kur pacientas turės būti pervežamas, kokie tyrimai jam turės būti atlikti.

Taip pat nustatyta šių veiksmų kontrolė, kuri turi padėti sumažinti netiksliai ar netinkamai diagnozuotų ar gydytų insulto atvejų, išsaugoti daugiau žmonių gyvybių, išvengti neįgalumo ir padidinti žmonių kokybiško gyvenimo po insulto galimybes.

Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakyme, kuris įsigalioja nuo 2020 metų sausio 1 dienos.

Ministro A. Verygos teigimu, dabartinė situacija, kaip ir kur pacientams yra diagnozuojamas arba bandomas diagnozuoti, o dar blogiau – bandomas gydyti insultas, išties kelia didelį nerimą.

„Nepaisant to, kad ir šiuo metu galioja gana aiškios taisyklės, jog insultai turi būti diagnozuojami ir gydomi tik insulto klasteriams priklausančiose gydymo įstaigose, situacija, deja, yra kiek kitokia. Tai paaiškėjo baigus septynių iš penkiolikos tikrinamų rajoninių ligoninių planinę kontrolę. Rasta pažeidimų nustatant ir gydant ūminį galvos smegenų insultą. Tai reiškia, kad pacientai ne visada galėjo gauti kokybišką gydymą, kokį gautų insultų klasteriams priklausančiuose centruose, kurie specializuojasi ir geba tai atlikti profesionaliai bei operatyviai. Tokia situacija toliau negali tęstis. Negalime leisti rizikuoti žmonių sveikata ir gyvybėmis. Tad griežtinami reikalavimai dėl pacientų gerovės“, – sako ministras A. Veryga.

Pasak ministro, tikėtina, kad įstaigos, neturinčios pakankamų kompetencijų ir reikiamos įrangos šioms paslaugoms teikti, tai darė iš dalies norėdamos gauti daugiau pinigų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, nes insultų diagnozavimas ir gydymas yra gerai apmokama paslauga.

Nepaisant aptiktų pažeidimų, į teisėsaugą ministras A. Veryga kreiptis neketina.

„Tai yra ne visai teisėsaugos objektas, nėra kriminalinės atsakomybės klausimas. Įstaigos apeidinėdavo mūsų tvarkas, piktnaudžiaudamos jomis. Vienas iš motyvų, aš kaip ir minėjau, buvo, matyt, suteikti tiesiog paslaugą gaunant už ją atlyginimą. Matyt, kad čia kreipimasis į kažkokias kitas institucijas būtų tiesiog beprasmis, nes įrodinėjimas būtų labai sudėtingas. Kiekvienu atveju mes, matyt, mėgintume apkaltinti medikus, ko mes visai nenorime daryti. Mes norime matyti sistemą, spragų, kurias bandome eliminuoti stebėdami, žiūrėdami kokios yra tendencijos“, – sakė A. Veryga.

Šiuo metu Lietuvoje yra 6 insulto gydymo centrai – Santaros klinikos, Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė bei 5 tarpinės pagalbos ligoninės – Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Marijampolės ligoninė, Regioninė Telšių ligoninė, Tauragės ligoninė bei Utenos ligoninė.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovės Noros Ribokienės teigimu, po patikrinimo pusei iš jų jau skirti įspėjimai dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo.

„Tikrintose įstaigose nebuvo taikomi koordinuoti, operatyvūs veiksmai ūminiam insultui nustatyti, nebuvo skirtas standartizuotas gydymas pagal šiuolaikinį įrodymais grįstą medicinos mokslą. Deja, tai reiškia, kad pacientai buvo gydomi netinkamai ir negavo laiku būtinų paslaugų. Nebuvo atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas, gydymo įstaigos nekontaktavo, nesikonsultavo tarpusavyje dėl geriausios gydymo taktikos parinkimo, pacientai iš teritorinių ligoninių nebuvo perkeliami į specializuotas paslaugas teikiančias ligonines, o kai kur neurologai teikė paslaugas, nors ligoninė neturėjo licencijos stacionarinėms neurologijos paslaugoms, tai yra šias paslaugas teikė neteisėtai“, – sako N. Ribokienė.

Prof. Daiva Rastenytė, Insulto integruotos sveikatos priežiūros valdymo komiteto pirmininkė, pažymėjo, kad atnaujintas Aprašas kelia reikalavimus ne tik visų įstaigų ir specialistų koordinuotiems veiksmams įtarus ar diagnozavus ūminį galvos smegenų insultą, bet numato ir šių veiksmų kokybinį vertinimą nustatant kokybės rodiklius.

„Didžioji dalis Apraše numatytų kokybės rodiklių buvo stebima Insulto integruotos sveikatos priežiūros komiteto narių bendru sutarimu jau nuo 2014 metų. Nuolatinė rodiklių stebėsena, galimybė pagal atskirus rodiklius palyginti insulto gydymo centrus, tarpinės pagalbos ligonines, GMP stotis, kitas klasterių veikloje dalyvaujančias įstaigas sudarė galimybę joms dalintis gerąja praktika ir patirtimi siekiant suteikti aukščiausius pasaulinius standartus atitinkančias sveikatos paslaugas ūminį insultą patyrusiems pacientams bei pasiekti pasaulinį lygį atitinkančių rezultatų pagal atskirus rodiklius“, – sako prof. D. Rastenytė.

Pasak jos, kokybės rodiklių įtvirtinimas kartu su rodiklių siektinomis reikšmėmis turėtų būti vertinamas kaip ypač didelis ir svarbus žingsnis, siekiant, kad mūsų pacientai gautų tik aukščiausios kokybės medicinos paslaugas.

Kaip sakė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Insulto centro vadovas doc. Aleksandras Vilionskis, siekiant pašalinti Akreditavimo tarnybos rastus sisteminius pažeidimus, nustatytas aiškus insultą patyrusio paciento kelias.

Taigi įsigaliojus šioms naujovėms, greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečeriai, priimdami skambutį, turi užpildyti FAST klausimyną: ar nėra nukarusi viena paciento veido pusė (angl. face – veidas), ar jis vienodai gali pakelti, suspausti abi rankas (angl. arms – rankos), ar nėra sutrikusi paciento kalba, ar ji logiška (angl. speech – kalba). Jei bent į vieną klausimą bus gautas teigiamas atsakymas, pas pacientą GMP brigada turi būti siunčiama nedelsiant. Pasitvirtinus pagrįstam ūminio insulto įtarimui, žmogus skubiai (angl. time – laikas) bus siunčiamas į artimiausią insulto gydymo centrą (IGC) arba tarpinės pagalbos ligoninę (TPL). Tik šių gydymo įstaigų gydytojai neurologai, atlikę reikiamus tyrimus, turi teisę nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą.

Į gydymo įstaigą (IGC arba TPL) žmogus turės būti pristatytas ne vėliau kaip per vieną valandą nuo iškvietimo. Be to, GMP medikai turės pranešti gydymo įstaigai apie atvežamą pacientą, kad jam atvykus nedelsiant būtų galima imtis skubių tyrimų ir gydymo.

Pacientui su įtariamu ūminiu smegenų insultu IGC arba TPL galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas turi būti atliktas kuo skubiau (siekiamybė – per 30 minučių), bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo atvykimo. Taip pat turi būti atlikti kiti tyrimai, reikalingi gydymo taktikai ir pakartotinio insulto prevencijai parinkti.

„Patvirtinus diagnozę, jei galima taikyti specializuotą gydymą ir nesant kontraindikacijų, pacientui nedelsiant atliekama intraveninė trombolizė arba mechaninė trombektomija. Taip pat, jei nėra kontraindikacijų ir paciento sveikatos būklė leidžia, per 72 valandas fizinės medicininės reabilitacijos gydytojas turi paskirti reabilitacijos programą“, – sakė doc. A. Vilionskis.

Lietuvos insulto asociacijos prezidentas prof. Dalius Jatužis teigia, kad specializuoti insultų gydymo centrai, aprūpinti modernia medicinos įranga, skirta diagnozuoti ir gydyti smegenų kraujagyslių ligas, Lietuvoje veikia jau penkerius metus. Juose visą parą dirba specializuotos kvalifikuotų specialistų brigados insultui diagnozuoti ir gydyti. Per gana trumpą laiką pacientų, kuriems buvo atliktas reperfuzinis ūminio insulto gydymas, skaičiai išaugo daugiau nei penkis kartus.

„Džiugu, kad pavyko pagerinti ir insulto gydymo insulto centruose kokybinius rodiklius. Dvi Lietuvos ligoninės šiemet Europos insulto organizacijos (ESO) pirmą kartą buvo apdovanotos Auksiniu insulto centrų veiklos įvertinimu („Angels“ Gold Award). Svarstant pretendentus šiems apdovanojimams vertinami septyni kriterijai, iš esmės dabar įtvirtinti atnaujintame insulto diagnostikos ir gydymo tvarkos apraše, rodantys, kaip efektyviai pacientams, patyrusiems insultą, teikiama pagalba ir kaip užtikrinamas tęstinis tokių pacientų gydymas. Artėjantys mūsų uždaviniai – kad kuo daugiau Lietuvos žmonių, net gyvenančių atokiose vietovėse, būtų prieinamas savalaikis, modernus, tarptautinius standartus atitinkantis ir Lietuvos insulto centruose taikomas ūminio insulto gydymas. Tam būtina, kad insultas būtų kuo skubiau atpažintas, o pacientas su ūminiu insultu patektų į tinkamą gydymo įstaigą“, – sako prof. D. Jatužis.

Tam, kad insulto gydymo centruose ir tarpinės pagalbos ligoninėse paslaugos būtų teikiamos vienodai efektyviai, šių gydymo įstaigų veiklą vertins Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Insulto integruotos sveikatos priežiūros komitetas pagal nustatytus kokybės rodiklius.

Siekiant, kad galvos smegenų kraujotakos ligos, ypač ūminis insultas, būtų diagnozuojamos operatyviau, o reikalingas gydymas būtų pradėtas kuo greičiau, 6-iems insulto gydymo centrams ir 5 tarpinės pagalbos ligoninėms iš Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų skirta daugiau nei 24,5 mln. eurų. Už juos kuriama paslaugoms teikti reikalinga infrastruktūra, įsigyjama reikalinga medicininė įranga.

ELTA