A. Vaitkus: Klaipėdos ligoninės po sujungimo ima dirbti nuostolingai, traukiasi gydytojai

Klaipėdos ligoninių tinklo pertvarka reikiamo efekto neduoda, jos pradeda dirbti nuostolingai, iš darbo išėjo apie 50 gydytojų, o Vyriausybė nesilaiko pažadų dėl milijoninių injekcijų, sako uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus.

Jis teigia, kad turi patikimų duomenų apie prastėjančią ligoninių finansinę būklę.  

„Problema yra auganti, turiu pakankamai patikimus duomenis (...). Ligoninės, kurios buvo visą laiką su teigiamu finansiniu balansu, toliau eina į minusą ir šitaip palikti situacijos tikrai negalima“, – pirmadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A. Vaitkus.

Nuo sausio 1-osios veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungiant tris gydymo įstaigas – Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.

A. Vaitkus sakė, kad nuo to laiko iš darbo ligoninėse išėjo mažiausiai 50 gydytojų, kito personalo.

Tuo metu Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius Jonas Sąlyga komentare BNS nurodė, jog dalis darbuotojų iš ligoninės išėjo dar pernai gruodį, o pagrindinė to priežastis – pensinis amžius ir geros išmokos dėl reorganizacijos.

„Per visas tris sujungtas ligonines dėl minėtų priežasčių iš darbo išėjo 68 darbuotojai, daugiausiai – iš buvusios Klaipėdos universitetinės ligoninės. Reorganizavus įstaigas paaiškėjo, kad būtent toje pačioje minėtoje ligoninėje buvo 247 laisvi etatai, iš kurių – beveik 100 gydytojų“, – teigė J. Sąlyga.

Anot jo, rugsėjį ir rugpjūtį į ligoninę dirbti ateis per dešimt jaunų gydytojų.

Pasak A. Vaitkaus, iki šiol nėra aišku, ar naujoji ligoninė iš Vyriausybės sulauks žadėtų šimtamilijoninių investicijų Priėmimo skyriui įrengti ir kitoms reikmėms, pinigai žadėti svarstant pertvarką.  

„Man yra labai didelis noras, kad būtų aiškiai pasakyta, kiek ir kokia dalimi iš valstybės pusės bus prisidėta (...) Mes, tarybos nariai, aš asmeniškai tai tikrai jaučiuosi apgautas, nes priimdami sprendimus praėjusių metų vasario 17 dieną atiduoti Klaipėdos universiteto ligoninę mes buvome tikinami, kad gausime šimtus milijonų eurų“, – kalbėjo A. Vaitkus.

„Tai tada klausimas retorinis – kam mes darėme tų ligoninių jungimą, jeigu buvo pažadas kuo skubiau pradėti tvarkyti, padaryti gerą priėmimo skyrių, o aš žinau, kad jokie projektai nepradėti rengti“, – pridūrė jis.

Klaipėdos meras sakė tai jau aptaręs su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, bet iš jo išgirdęs atsakymą, kad Sveikatos apsaugos ministerija tokių lėšų nežadėjo.

„Ministrui sakiau (...), bet apie jokius šimtus milijonų – ministras mane patikino – kalba iš ministerijos pusės kaip ir nėjo“, – sakė A. Vaitkus. 

Jo teigimu, balsuojant už ligoninių sujungimo projektą Klaipėdos taryboje tuometinė valdančioji koalicija numatė, kad investicijos sieks iki 250 mln. eurų.

„Balsuodami mes tikėjomės, kad tokie sprendimai bus ir mes buvome skatinami kuo greičiau priimti sprendimą, nes jūs neteksite lėšų. Kolegos, kurie tuo metu buvo daugumoje, mus tikino, kad kalba vyksta apie 200–250 milijonų eurų“, – sakė A. Vaitkus.

J. Sąlygos teigimu, finansiniai nuostoliai buvo „užprogramuoti dėl buvusioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prieš pat reorganizaciją 2022 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais ženkliai padidintų atlyginimų koeficientų.“

Anot ligoninės direktoriaus, šiemet vasarį Sveikatos apsaugos ministerijai pristatyta preliminari pajamų ir išlaidų sąmata, su pirmojo ketvirčio rezultatais supažindinti Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir ministerija bei Klaipėdos universitetas.

„Šių metų pirmojo ketvirčio finansinis rezultatas buvo neigiamas 3 mln. eurų. Su nerimu laukiame pusmečio rezultatų, kuriuos jau turėsime rugpjūčio viduryje“, – tvirtino J. Sąlyga.

Jis pridūrė darantis žingsnius siekiant stabilizuoti situaciją – sudarytas taupymo planas, atsisakyta nebūtinų išlaidų, peržiūrėtos besidubliuojančios pareigybės, sumažinta administracija.

Spalio pradžioje šiai gydymo įstaigai turėtų pradėti vadovauti konkursą laimėjęs kardiologas Audrius Šimaitis.