PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Balandžio 11 d. 13:20

A-ū, ieškau miesto šeimininko!

Vilnius

foto KRAŠTO NAUJIENŲ archyvas

Neringa TuškevičienėŠaltinis: Etaplius.lt


79451

Džiaugiuosi mūsų Širvintomis – gražėja, pavasarėja, jaunėja – tvarkomos gatvės, tiesiami šaligatviai, jau ir suoliukų atsiranda, medžiai atsodinti, jaunų mamų, stumančių vežimėlius su krykštaujančiomis atžalomis, vis daugiau… Šaunu!

Centras, nors ir vyksta didieji pertvarkos darbai, nuolat valomas. Moterėlės šluotomis mojuoja, paskutinius pernykščius lapus vaiko. Net pavydas ima, kaip jos spėriai tvarką įveda!

Pagalvoji, gerai, kad miesto valdžia ir svečiai neužklysta į teritoriją, kuri vadinama Nepriklausomybės aikštė, Ukmergės gatvė. Ten lapų, šakų – nors karučiais vežk. Vasarą ir rudens metą niekas netvarkė, nes darbai vyko. Ir kam ten tvarkyti? Juk vis tiek sumaištis aplinkui! Dabar ir trinkelės suklotos, ir žolė parkelių pakraščiuose atsėta, lyg ir laikas būtų apsikuopti. Bet kur tau! Užmiršti esame…

Miesto šeimininkas, reziduojantis „Šilumos tinkluose“ ir esantis atsakingas už švarą mieste, tikriausiai pripažįsta tik kabinetinį darbą ir niekada iš jo dėl neaiškių priežasčių, matyt, neišeina. O gal viršininko statusas to neleidžia daryti?! Pagaliau tam tarnybinė mašina yra. Galima apžiūrėti savo valdas ir per jos langą. Gal apsidairius kiltų mintis pasiusti darbininkus ir į kitas teritorijas tvarką ir švarą įvesti?! Juolab kad moteriškės-tvarkytojos čia kartais prabėga, pažiūri, bet nieko nedaro. Paklausus, kada pasirodys, žodžiais nudžiugina, kad jau greitai. Laukiam – nesulaukiam Jūsų, mielosios!

Liepos, pasodintos Vilniaus gatvėje (nuo tiltelio iki teismo rūmų,) jau seniai tvirtai įsikibusio į žemę ir gražiai auga. Nesuprantama, kam joms tie išlaužyti ir iškreivinti palaikymo kuolai ir besiplaikstantys vėjyje raiščiai reikalingi. Vaizdelis tikrai nekoks! Bet juk įsakymo nėra, todėl ir daryti nieko neverta. Nulūžo parke akacijos šaka, kadaruoja palei žemę jau antrą mėnesį – tegul! Kol ko nors nepriplos, lai taip ir būna! Varge tu mano!

Nuėjus prašyti pagalbos dėl lūžinėjančių ir pavojų keliančių medžių, viršininkas atsainiai mesteli atsakymą, kad nėra lėšų ir visi limitai jau išnaudoti, bet… gavęs nurodymus „iš viršaus“, matyt, greitąjį kreditą paima, nes medis kaipmat nupjaunamas. Taip, gyvenam pagal rusų posakį „Kol griaustinis nesugriaudės, tol mužikas nepersižegnos“. Gal jau imkimės iniciatyvos, viršininke, o ne sėdėkime užsidarę tarp keturių sienų!.. Norėtųsi matyti rūpestingą miesto švarą ir tvarką užtikrinantį šeimininką, kuriam galėtume pasakyti „ačiū“ ir nuoširdžiai paspausti ranką!

P. S. Dalis skaitytojų gali pagalvoti, kad vietoj straipsnių rašinėjimo ir virkavimo, galima būtų paimti grėblį į rankas ir pirmyn, pernykščių lapų grėbstyti! Grėbiau, šlaviau, mielieji, bene dvejus metus. Nusibodo! Tegul dabar tai daro tie, kam priklauso…

Savo pastebėjimus surašė Margarita Vaičelytė