Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Andrius Tapinas, Saulius Skvernelis © Alfa.lt fotomontažas
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį paskelbė, kad netenkins žurnalisto, „Laisvės TV“ įkūrėjo Andriaus Tapino prašymo priversti etikos sargus tirti buvusio premjero Sauliaus Skvernelio elgesį. Anot prašymą išnagrinėjusių teisėjų, administracinis teismas negali kontroliuoti etikos komisijos darbo ir priversti jų tirti A. Tapino skundą.
LVAT pranešime nurodo, kad A. Tapinas į teismą kreipėsi su prašymu panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo etikos ir procedūrų komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta pradėti S. Skvernelio elgesio atitikties Valstybės politikų elgesio nuostatoms tyrimą, bei įpareigoti komisiją iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo ir (ar) tyrimo pradėjimo klausimą. Pareiškėjas teigė, kad Seimo etikos ir procedūrų komisija veikia viešojo administravimo srityje, o komisijos atsisakymas pradėti tyrimą dėl politiko veiksmų atitikties Elgesio kodeksui teismingas administraciniams teismams.
Bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Seimo etikos ir procedūrų komisijos sprendimą nepradėti tyrimo ir įpareigojo komisiją iš naujo spręsti dėl pareiškėjo kreipimosi priėmimo ir (ar) tyrimo pradėjimo. Vis dėlto, Seimo etikos ir procedūrų komisijai priklausantys Seimo nariai, susipažinę su pareiškėjo kreipimesi nurodyta informacija, posėdyje dalyvavusių Seimo narių balsų dauguma nusprendė tyrimo nepradėti. Šį atsisakymą apskundus teismui, pirmosios instancijos teismas įpareigojo komisiją išnagrinėti pareiškėjo skundą.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija vertino iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių valdžių padalijimo ir laisvo Seimo nario mandato principų taikymą nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje.
LVAT teisėjų kolegija nurodė, kad nuosekliai formuojamoje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog konstitucinis valdžių padalijimo principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos, tarp jų turi būti pusiausvyra. Kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją, o Konstitucijoje tiesiogiai nustačius tam tikros valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti kitai institucijai ar atsisakyti.
LVAT sprendime taip pat pažymėjo, kad Seimo etikos ir procedūrų komisija yra nuolat veikianti Seimo komisija, sudaryta iš Seimo narių. Seimo nario statusas yra ypatingas. Seimo narys yra Tautos atstovas, o atlikdamas savo konstitucinę priedermę atstovauti visai Tautai, naudojasi vienu esminių konstitucinio teisinio statuso elementų – laisvu Seimo nario mandatu. Laisvo Seimo nario mandato esmė – jo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas, nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais.
Teisėjų kolegijos vertinimu, būdami Seimo etikos ir procedūrų komisijos nariais ir spręsdami, ar konkrečiu atveju pradėti politiko elgesio tyrimą dėl galimo Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimo, Seimo nariai naudojasi laisvu mandatu. Taigi, Seimo etikos ir procedūrų komisijos narių sprendimas pradėti ar nepradėti valstybės politiko elgesio tyrimą dėl galimo pažeidimo yra ne viešojo administravimo veikla, o laikytinas Seimo nario kaip Tautos atstovo funkcijų vykdymu. Įstatymu aiškiai nenustačius tokių sprendimų teisminės kontrolės, šio pobūdžio ginčai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, neteismingi administraciniams teismams, kuriems nepriskiriama tirti Seimo narių veiklos ir sprendimų.
alfalt-logo-skaidrus.png