Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
„Galvojame, kad streikuosime, kol Seimas svarstys (biudžetą – ELTA) – tai šiandien, rytoj ir šią savaitę. Paskui reaguotume į Seimo sprendimus – jei priimtų teigiamus sprendimus, manau, kad streiką nutrauktumėme arba darytumėme pertraukas. Jei sprendimai būtų neigiami, protesto akcijos užtruktų ilgiau ir galbūt persikeltų ir į kitus metus“, – LRT televizijai trečiadienį teigė A. Navickas.
„Manome, kad gyvename demokratinėje šalyje, Seimas yra ta institucija, kuri tars lemiamą žodį. Todėl čia ir esame“, – pridūrė jis.
Jis kartoja, kad profsąjunga tikisi, jog ministerija, pamačiusi mokytojų valią, peržiūrės biudžetą ir atsižvelgs į pedagogų reikalavimus.
„To ir tikimės. Jei tikrai būtų sprendimas teigiamas, norėtume grįžti į derybas, užbaigti streiką, susitarti, kaip kompensuotume mokiniams praradimus, intensyvintumėme kursą dėl streiko, kaip mokiniams išdėstyti tas prarastas pamokas. Ir tikrai galėtume toliau susitarti ir dėl kitų reikalavimų“, – pažymėjo A. Navickas.
Jis pabrėžia, kad nors dėl dalies reikalavimų ministerijai mokytojai linkę derėtis, dėl algų į kompromisus daugiau nesileis, sakė A. Navickas.
„Dėl algų – čia paskutinis mūsų žodis. Mažesnės sumos nepadėtų pasiekti tų tikslų, kuruos deklaravo valstybė ir davė įsipareigojimus ir Vyriausybės programoje. Mūsų skaičiavimais, tai – mažiausia riba, kuri duotų pokytį. Tai tikrai dėl algų – čia paskutinė mūsų nuolaida“, – sakė A. Navickas.
„Dėl kitų reikalavimų – tikrai sutinkame eiti į didesnius kompromisus, didesniame laikotarpyje išdėstyti reikalavimų vykdymą. Tai tikrai atviri esame kompromisams ir deryboms, bet tie kompromisiniai siūlymai dėl algų Seime bus patvirtinti“, – tikino profsąjungos pirmininkas.
Mokytoja: ministras savo pasisakymais dažnai nustebina
Lietuvių kalbos mokytoja iš Klaipėdos Lilija Bručkienė pridūrė turinti lūkestį, kad politikai išgirs pedagogų reikalavimus.
„Visąlaik tikimės to paties – kad politikai mus išgirs, kad švietimo sistema turi labai sudėtingų problemų ir kad jas reikia spręsti, nedeklaruoti tai, kas yra parašyta jų programose, o realiai spręsti problemas ir kylančius iššūkius“, – LRT sakė L. Bručkienė.
Ji taip sureagavo ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto pasakymą, esą streikas gali būti per didelę žalą nešanti pilietiškumo pamoka.
„Ministras savo pasisakymais dažnai nustebina ir mokinius, ir mokytojus, ir bendruomenę. Turbūt ilgojoje perspektyvoje galime pamatyti, ar streikai yra žala, ar iš tikrųjų pridėtinė vertė. Man atrodo, užauginti principingus, pilietiškus jaunus žmones, kurie ryžtųsi kovoti už Lietuvos ateitį, yra pilietinės visuomenės požymis, o ne žala“, – teigė pedagogė.
„Manau, kad šitoje vietoje politikai turėtų ir ministras prisiimti atsakomybę už tai, kas dabar vyksta su švietimo situacija“, – pridūrė ji.
Trečiadienį švietimo darbuotojų profesinė sąjunga atnaujino mokytojų streiką. Streikas pradėtas rugsėjo pabaigoje ir spalio viduryje buvo paskelbta pertrauka, mokytojai buvo grįžę į darbus.
Profsąjungos mokytojų netenkina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymas mokytojų darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. Andriaus Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.
Šiuo metu Seime svarstomas Vyriausybės parengtas kitų metų valstybės biudžetas. LŠDPS pirmininkas A. Navickas tikisi, kad Seimo nariai pritars mokytojų reikalavimui kitais metais kelti atlyginimus 32 proc., o ne 21 proc., kaip yra numačiusi Vyriausybė.