Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Scanpix nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbio su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka nekritikavo dėl geopolitinių priežasčių, sako patarėja.
„Kanclerės Merkel skambutis išties buvo vertinamas įvairiai. Lietuvos prezidentas pasirinko nekritikuoti Vokietijos kanclerės. Kodėl? Pasirinkimas – visiškai geopolitinis: Vokietija yra mūsų NATO sąjungininkė, jos kariai vadovauja NATO misijai Lietuvoje“, – pirmadienį interviu „Delfi“ sakė Asta Skaisgirytė.
Ji pabrėžė, kad net ir kritikai atkreipė dėmesį, jog „nelegalios migracijos situacija prie sienos su Baltarusija ėmė stabilizuotis būtent po jos skambučio“.
„Tai yra išmintingos politikos rezultatas“, – teigė patarėja.
A. Merkel su A. Lukašenka apie neteisėtos migracijos krizę prie išorinių ES sienų lapkritį aptarė dukart.
Tai buvo pirmieji Vakarų lyderio pokalbiai su A. Lukašenka nuo pernai rugpjūtį įvykusių ir Vakarų nepripažįstamų prezidento rinkimų.
Toks buvusios kanclerės žingsnis Vakarų šalyse įvertintas nevienareikšmiai.
Lietuvoje dėl to kilo įtampų tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos diplomatijos vadovui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad apie šiuos pokalbius jis nebuvo informuotas.
Savo ruožtu šalies vadovas tikino informavęs užsienio reikalų ministrą apie vieną iš minėtų pokalbių.
Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
BNS