A. Mazuronis neatmeta, kad Darbo partijos gali nebelikti

Lietuva

ELTA nuotr.

Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA

304464

Po nesėkmingai susiklosčiusių Europos Parlamento (EP) rinkimų ketinant posėdžiauti Darbo partijos tarybai, šios politinės jėgos likimas kol kas nėra aiškus. „Darbiečių“ lyderis Andrius Mazuronis neatmeta galimybės, kad partijos gali visai nebelikti. Tačiau, pažymi jis, apie galutinius sprendimus partija praneš tik po trečiadienį vakare vyksiančio tarybos posėdžio.

„Visi variantai yra įmanomi ir visko gali nutikti. Nenorėčiau nei vieno pasakyti, kaip bus, nes ne partijos pirmininkas pasako, čia kaip žmonės nusprendžia“, – paklaustas, ar Darbo partijos gali visai nebelikti Eltai teigė A. Mazuronis.

„Darbietis“ akcentuoja būtinybę jungtis visoms centro kairėje esančioms politinėms jėgoms. Todėl jis neatmeta ir viešojoje erdvėje aptartos galimybės suvienyti jėgas su Regionų partija. Apie tokį pasiūlymą anksčiau rašė ir portalas delfi.lt

„Svarstytumėme, žinoma. Svarstome visas galimybes, kurios padėtų blaiviai vertinti situaciją ir ją pakeisti kažkokia forma“, – į svarstymus dėl Regionų partijos reagavo jis.

„Pažiūrėkite visų rinkimų rezultatus ir pamatysite, kad 1-5 proc. rinkėjų sulaukiančių partijų skaičius yra labai didelis. Akivaizdu, kad ta konkurencija yra didelė, balsų išsiskaidymas yra labai didelis, tai neduoda naudos niekam. Politinė konsolidacija yra neišvengiama centro kairės partijų bloke. Būtinybė vienytis yra. Jeigu partijų vadai nesupras to, tai taip ir makaluosis po kelis procentus nuolat“, – akcentavo A. Mazuronis.

Politikas tikina, kad sunkumus rinkimuose kelia Darbo partiją lydintys reputaciniai iššūkiai.

„Kad Seimo rinkimus laimėtume, turbūt, maža vilčių. Mes skaičius pažįstame. Matome skaičius ir suprantame tuos reputacinius iššūkius, kurie yra iškilę prieš mus“, – tikino jis.

„Jeigu kurį laiką galvojome, kad pavyks eliminuoti tą faktorių, akivaizdu, kad kelių pastarųjų rinkimų rezultatai parodė, kad per optimistiškai vertinome savo galimybes ir tuos iššūkius šiek tiek mažesnius įsivaizdavome nei iš tikrųjų yra“, – pridūrė A. Mazuronis.

Kaip skelbta anksčiau, dar balandį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pranešė, kad kratos, atliktos Darbo partijos būstinėje, yra susijusios su ikiteisminiu tyrimu dėl neteisėto daugiau kaip 500 tūkst. eurų dydžio ES biudžeto lėšų įgijimo. Įtariama, jog lėšos pasisavintos neatliekant ar imituojant EP narių padėjėjų funkcijas. Atliekamas tyrimas yra susijęs su asmeniu, ėjusiu vieno iš EP narių patarėjo pareigas.

Po partijos būstinėje vykdytų kratų, politinės jėgos įkūrėjas ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas sustabdė narystę „darbiečių“ gretose.

ELTA primena, kad gegužę prezidento rinkimuose partijai atstovavęs A. Mazuronis surinko 1,38 proc. rinkėjų balsų.

Panašų rezultatą Darbo partija pasiekė ir sekmadienį vykusiuose EP rinkimuose. Mandato neiškovojusi partija sulaukė 1,63 proc. balsavusiųjų palaikymo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt