A. Laurinaitis: pareiškiau norą įsigyti „Achemos grupės“ kontrolinį akcijų paketą (papildyta)

Buvęs koncerno „Achemos grupės“ prezidentas ir vienas iš smulkiųjų akcininkų Arūnas Laurinaitis praneša, kad sieks įsigyti kontrolinį grupės akcijų paketą, kurio vertė, verslininko teigimu, siekia 302,7 mln. eurų.

Tačiau susidūręs su pagrindinės akcininkės Lydos Lubienės pasipriešinimu, A. Laurinaitis pranešė pateikęs ieškinį teismui, siekiant, kad būtų užtikrinta jo pirmumo teisė įsigyjant jos ir jos dukters valdomą 54 proc. akcijų paketą.

„Pateikiau ieškinį teismui, nes noriu kad būtų gerbiamos ir užtikrintos mano kaip akcininko pirmumo teisės, kad galėčiau įsigyti bendrovę tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti potencialūs pirkėjai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A. Laurinaitis.

Jis tikino, kad L. Lubienė su dukra jo ketinimus įsigyti akcijas ignoravo.

„Paruošiau akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nusiunčiau joms, jokių reakcijų nebuvo. (...) Jos laiko neskyrė, todėl esu priverstas ginti savo teises taip, kaip numato įstatymas“, – sakė verslininkas. 

Jis žurnalistams pasakojo, kad L. Lubienė trukdė smulkiesiems akcininkams naudotis pirmumo teise, pranešusi, jog „Achemos grupę“ įsigyti siekia užsienio investuotojai, su kuriais jau buvo pasirašyti pirminiai susitarimai. Pernai birželį apie tokius ketinimus pranešė Šveicarijos energetikos bendrovė „MET Group“.

„Kartu su pasiūlymu įsigyti gavome paruoštą atsisakymo formą, kur reikėjo pasirašyti, kad atsisakai ir nedalyvauji (pirkime – BNS), neduodant laiko akcininkui nei pagalvoti, nei apsispręsti“, – sakė A. Laurinaitis.

„Kai baigėsi akcininkų susirinkimas, buvo pristatytas potencialūs jos (L. Lubienės ir jos dukros – BNS) akcijų pirkėjai. Tam tikra prasme patyrėme koliziją, kadangi įstatymas kaip ir numato, kad esantys savininkai turi pirmumo teisę“, – pridūrė A. Laurinaitis.

Šiuo metu jis su partneriais valdo 4,6 proc. koncerno akcijų.

„Dalyvauju koncerno kontrolinio paketo įsigijime. Tas įsigijimas vyksta per pirmumo teisės įgyvendinimą. ji numatyta įstatymuose, kuri sako, kad esantys akcininkai turi teisę pareikšti valią ir įsigyti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A. Laurinaitis.

Jis teigė turintis pakankamai patirties tapti koncerno valdytoju: „Žinau žinau koncerno silpnąsias ir stipriąsias vietas, pažįstu ir žinau koncerno kultūrą, kadangi joje nuo pat pradžios buvau ir ją kūriau, pažįstu žmones, su kuriais kartu dirba.“

Vilniaus apygardos teismas BNS ketvirtadienį patvirtino, jog vasario 3 dieną gavo ir priėmė nagrinėti A. Laurinaičio skundą prieš L. Lubienę ir Viktoriją Lubytę. Posėdžio data dar nenumatyta.

Nori koncerną išlaikyti lietuvišku

A. Laurinaitis teigė sieksiantis išlaikyti koncerną lietuviška bendrove, kuri galėtų būti „ramstis nacionaliniam saugumui“.

Verslininkas sakė jau turintis strategiją, kurią tapęs pagrindiniu akcininku pradėtų įgyvendinti nuo pirmųjų dienų.

Jis tikino, kad koncerną kartu su juo pirks „geros reputacijos, švarūs“ verslininkai, jis bus finansuojamas iš skirtingų finansavimo šaltinių.

„Kuriant finansavimo struktūrą pagrindinis uždavinys buvo, kad bendrovė išliktų lietuviško kapitalo (...). Joje dalyvauja Lietuvos gerbiami, iškilūs verslininkai, kurie turi patirtį įvairiose srityse. Taip pat dalyvauja Lietuvos ir Vakarų Europos finansinės institucijos ir bankai“, – kalbėjo A. Laurinaitis.

„Šiuo metu finansavimas yra paruoštas“, – pridūrė jis.

Pasak verslininko, lėšos finansuoti akcijų pirkimą paruoštos, tačiau sandoriui tęsti turės būti atliktas koncerno auditas, o po to, susiderėti dėl akcijų pirkimo sutarties. 

Jis sakė, jog turi aiškią koncerno plėtros strategiją: „Tai galbūt vienas pagrindinių dalykų lėmusių tokį drąsų mano ėjimą nuo pat pirmos dienos.“

Turi gamybos žalinimo strategiją

A. Laurinaitis pridūrė turintis viziją, kuri leis „Achemos grupę“ transformuoti į žaliąją gamybą.

Jo teigimu, su partneriais Vokietijoje ir Ispanijoje paruoštos gamybos žalinimo studijos.

„Achema“ kažkada atsisakė (122 mln. eurų europinės paramos žaliojo vandenilio gamybai – BNS) subsidijos, kad taptų žalesnė. Viskas įvyko dėl to, kad jie neturėjo strategijos ir koncepcijos kaip tą padaryti. Aš tą turiu“, – sakė A. Laurinaitis.

Apie ketinimus įsigyti 54,07 proc. „Achemos grupės“ akcijų pernai birželio pradžioje pranešė Šveicarijos energetikos bendrovė „MET Group“. Tokį paketą valdo Lyda Lubienė ir jos dukra Viktorija Lubytė.

Šveicarijos bendrovė tuomet taip pat teigė sieksianti susitarti ir su smulkiaisiais koncerno akcininkais bei išpirkti jų turimas akcijas.

„MET Group“ generalinis direktorius Benjaminas Lakatosas tuomet sakė turintis žinių, jog „Achemos grupės“ akcijas svarsto supirkti vienas smulkiųjų akcininkų.

41,59 proc. „Achemos grupės“ akcijų valdo L. Lubienė, dar 12,47 proc. – V. Lubytė, likusias – 13 fizinių asmenų: Algirdas Ivanauskas, Danguolė Emilija Jurgaitienė, Armantas Gintautas, Marija Kaminskienė, Arūnas Laurinaitis, Alvyda Misiūnienė, Eduardas Plauška, Rimantas Rėklaitis, Jonas Sirvydis, Česlovas Skiedra, Adomas, Paulius ir Romualdas Žadeikos.

„Achemos grupė“ vienija apie 40 Baltijos šalyse, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Švedijoje, Čekijoje ir Kroatijoje veikiančių trąšų gamybos, agroverslo, krovos ir logistikos, energetikos, dujų gamybos bei prekybos įmonių.

Grupė užpernai patyrė 17,05 mln. eurų grynųjų konsoliduotų nuostolių (2022 metais uždirbo 73,07 mln. eurų grynojo pelno), 2023 metais akcininkams ji išmokėjo 24,358 mln. eurų dividendų.