A. Kandrotas galutinai lieka išteisintas dėl korupcija įtarto teisininko šmeižimo

646482d9d35e520230517zged074
Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Ingrida Steniulienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, lieka galutinai išteisintas dėl korupcija įtarto teisininko šmeižimo – Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti prokuratūros skundą.

Pernai gruodį Teisėjų atrankos kolegijai atsisakius priimti kasacinį skundą, procesas šioje byloje baigtas.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė prašė panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų – 2022 metų lapkritį priimtą nuosprendį, kuriuo A. Kandrotas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas.

Aukščiausiojo Teismo Atrankos kolegija nusprendė, kad prokurorė nepateikė faktų, kad apeliacinės instancijos teismui vertinant įrodymus būtų padaryta teisės taikymo klaidų.

„Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasatorės pateikiami argumentai neduoda pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas savo sprendimą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį“, – paskelbė teisėjai.

Jie padarė išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka nustatytų reikalavimų, todėl skundą atsisakyta priimti.

Pernai spalį Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir A. Kandrotą išteisino.

Teisėjai paskelbė, kad A. Kandrotas nesiekė apšmeižti nukentėjusiojo, o per visuomenės informavimo priemones viešai pasisakydamas apie nukentėjusįjį tik išsakė savo subjektyvią nuomonę.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai buvo nuteisę A. Kandrotą ir pripažinę kaltu, jam buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteista 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

A. Kandrotas teistas dėl „Youtube“ platformoje paskelbto jo vaizdo įrašą, kuriuo pimos instancijos teismo teigimu, jis paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą teisininką, įvardijamą inicialais Š. M.

Jis yra buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnas ir advokatas. Prieš keletą metų teisininkas buvo sulaikytas įtarus korupcija kartu su kitais teisėsaugos pareigūnais.

Pasak A. Kandrotą išteisinusio teismo, iš baudžiamojoje byloje esančių publikacijų matyti, kad šiose publikacijose buvo paskelbta informacija apie nukentėjusiojo Š. M. sulaikymą įtariant, kad jis galimai tapo savotiška jungiamąja grandimi su kitais pareigūnais byloje dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu.

Kauno apygardos teismas konstatavo, kad A. Kandrotas ir nukentėjusysis buvo pažįstami dar iš ankščiau, nukentėjusiojo atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime A. Kandrotas buvo apklaustas kaip liudytojas, o tai patvirtina, kad rašydamas komentarus vyras buvo įsitikinęs šių faktų buvimo tikrumu.

Pasak teismo, pagal tuo metu susiklosčiusią situaciją, A. Kandroto vertinamasis samprotavimas apie tai, kad nukentėjusysis yra padaręs nusikalstamas veikas, buvo susijęs su tam tikru faktiniu pagrindu, tai yra aplinkybe, kad nukentėjusysis yra sulaikytas ir jam pareikšti įtarimai būtent dėl šių veikų ir apie tai yra viešai skelbiama.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad A. Kandrotas, pavartodamas tam tikro laipsnio faktų perdėjimą – hiperbolizavimą, tai darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas šia teise, neturėdamas tikslo apšmeižti, o tik viešoje vietoje polemizuodamas apie nukentėjusiojo, jo įsitikinimu, neteisėtą veiklą, ir todėl tokia išsakyta kritika nukentėjusiajam nelaikytina leistinų ribų reikšti nuomonę, kritiką, peržengimu.

Be to, pripažinta, kad nukentėjusysis yra viešas asmuo, todėl, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, politiko ar kito viešo asmens kritikos ribos yra platesnės negu privataus asmens.