A. Juozaitis oficialiai paskelbė sieksiąs prezidento posto: tvirtina kovosiąs prieš globalią Lietuvą

Vilnius

Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

52585

Filosofas, vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradininkų Arvydas Juozaitis pirmadienį Biržų pilyje surengtoje spaudos konferencijoje oficialiai pranešė dalyvausiąs 2019 m. prezidento rinkimuose.

Savo kalboje A. Juozaitis pabrėžė, kad Lietuva šiuo metu išgyvena sisteminę krizę, dėl ko, anot jo, valstybėje nebėra kuriamas bendrasis gėris ir palaipsniui nyksta svarbiausi lietuvių tautos simboliai ir elementai.

Reaguojant į konstatuotą tautos išlikimui pavojingą situaciją A. Juozaitis ragino atsisakyti globalios Lietuvos idėjos ir atsisukti į lietuvių kalbos, tautinio švietimo stiprinimą ir išsaugojimą.

Pasak filosofo, dėl to kalčiausios įsigalėjusios neoliberalios vertybės, korporacijos, globalizmas ir nuo visuomenės poreikių atitrūkęs valdžios elitas.

„Mes nebekuriame bendro gėrio valstybės. Politinis elitas gyvena Europos ir Eurazijos sostinių veidrodžiuose, stambaus verslo užsakymuose, ir iš tikrųjų politinis elitas gyvena sau. O visi kiti piliečiai taip pat yra palikti sau. Taip yra sukurta dviejų gyvenimų Lietuva, dvi sanklodos ir dabar jau net dvi priešiškos stovyklos“, - akcentavo A. Juozaitis.

Anot jo, šiuo metu dėl korporacijų įsigalėjimo eilinis žmogus tapo beteisė darbo jėga.

„Profsąjungų nebuvimas tai geriausiai paliudija. Todėl augant BVP skurdas taip pat auga, mes visiškai nekylame darbo užmokesčio klausimu. Iš tikrųjų nėra tikro ryšio tarp verslo, didelio verslo ir žmogaus. Ten, kur turėtų būti politika. Bet tai reiškia, kad nėra politikos“, - kalbėjo filosofas.

Jis pabrėžė, kad nesant ryšio tarp verslo ir žmogaus tauta ir jos simboliai palaipsniui nyksta.

„Išnaikinti netgi linai. Juos iš Kinijos atsiveža“, - neslėpė apmaudo A. Juozaitis.

A. Juozaitis tvirtino esąs griežtai prieš globalią Lietuvą ir dvigubą pilietybę, kurios įgyvendinimas, anot jo, tik dar labiau paskatintų tautos emigraciją.

Filosofas griežtai pasisakė ir prieš gilesnę ES integraciją. Jis aiškino, kad ES neišspręs esamų šalies problemų.

„Reikia iškelti vėliavą, kad Lietuva yra čia, kad nėra jokios globalios Lietuvos“, - kartojo A. Juozaitis.

„Griežtas ne globaliai Lietuvai. Griežtas ne dvigubai pilietybei“, - savo kalboje skelbė A.Juozaitis. Tačiau kartu užsiminė, kad jis ir jo komanda palaiko „Lietuvos paso“ idėją.

A.Juozaitis pakomentavo kontraversiškai vertinamą šūkį „Lietuva lietuviams“. Jis sakėsi nematąs problemos šioje frazėje. „Aš negirdėjau, kad kas šauktų, jog Lietuva tik lietuviams. Nemanau, kad pasaulis turėtų dėl mūsų šito švelnaus šūkio jaudintis“, - tikino filosofas.

Anot jo, Lietuvos politika turėtų būti statoma ant keturių „bokštų“ - kalbos, šeimos, tautinio švietimo ir teisingumo.

A. Juozaitis pabrėžė, kad šiuo metu visi bokštai yra gerokai paardyti. Pasak jo, būtina bematant stiprinti ir atkurti šiuos valstybei esminius elementus.

Jo nuomone, dabartinė švietimo sistema yra ydinga nes valstybės lėšomis jaunimas yra ruošiamas Vakarams. Kandidatas į prezidento postą pabrėžė, kad privalu taisyti esamą padėtį nevengiant imtis ir griežtų priemonių.

Galiausiai teisingumo srityje A. Juozaitis taip pat įžvelgė esant daugybę spragų. Pirmiausia A. Juozaitis išskyrė neigiamą korporacijų įtaką teisėsaugai ir, jo žodžiais tariant, nuvalkiotą korupcijos sąvoką. Prezidento rinkimuose kandidatuoti ketinantis A. Juozaitis pabrėžė, kad atkuriant pusiausvyrą teisėsaugos sistemoje prezidento vaidmuo yra ypatingas.

„Politinė sistema padarė taip, kad teisėsaugos ir korupcijos sąvokos taptų tiek nuvalkiotos, jog parlamente ar parlamentinės partijos, skelbiančios kovą su korupcija, galiausiai pačios įkliūtų į korupcijos pinkles. Todėl korporacijų įtaka teisėsaugai turi būti mažinama griežtinant prokuratūros sistemą. Manau, kad prezidento vaidmuo čia bus ypatingas“, - savo kalboje akcentavo filosofas.

Vienai svarbiausių Lietuvos prezidento prerogatyvų - užsienio politikai A. Juozaitis neskyrė daug dėmesio.

„Nemanau, kad užsienio politika yra svarbiausia Lietuvos prezidento veiklos pareiga. Svarbiausia pareiga yra išsaugoti Lietuvą, suteikti viltį viduje, žmonėms - gyvenimo galimybes“, - samprotavo filosofas.

Visgi komentuodamas geopolitinę situaciją kandidatas į prezidento postą teigė, kad Lietuva turėtų mažiau eskaluoti karines grėsmes, kurios, pasak jo, yra kur kas mažesnės nei iššūkiai, kylantys šalies viduje.

„NATO skėtis yra geras ir nereikėtų eskaluoti daugiau karinės atmosferos. Ji nepavojinga visiškai. Mes esame pavojingesni vienas kitam“, - apibendrino filosofas.

Kartu A. Juozaitis pabrėžė būtinybę stiprinti santykius su Latvija. Jis tikino, kad būdamas prezidentu, taptų tikru „ledlaužiu“ atkuriant ir stiprinant santykius su baltiškąja kaimyne.

„Mano užsienio politika pirmiausia bus regioninė. Bus mažiau lakstymo po pasaulį ir labai atsargus žvilgsnis į Kiniją ir Rusiją“, - pabrėžė A. Juozaitis, akcentuodamas ryšių su Latvija, Baltarusija, Lenkija ir Kaliningrado sritimi palaikymo būtinybę.

„Tie keturi kampai turi būti užsienio politikos ašis, o ne visa kita“, - sakė filosofas.

Apie savo apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose pirmadienį pranešė ir visuomenės nuomonių apklausose tarp potencialių kandidatų į šalies vadovo rinkimus pirmaujantis buvęs SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda.

Šiuo metu apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose viešai deklaravo diplomatas Vygaudas Ušackas, Seimo nariai Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis bei Lietuvos liberalų sąjūdžio iškeltas europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Potencialiais, tačiau savo sprendimo dar nepaskelbusiais kandidatais yra laikomi premjeras Saulius Skvernelis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, didžiausio konservatorių skyrių palaikymo sulaukusi Seimo narė Ingrida Šimonytė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Žygimantas Pavilionis, apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintas ir kol kas rinkimuose dalyvauti teisės neturintis europarlamentaras Rolandas Paksas.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 21-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, tarp pasiskelbusių ir tokio sprendimo dar nepadariusių kandidatų dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose, palankiausiai vertinamas yra G. Nausėda (palankiai vertina 66 proc.). Po jo toliau rikiuojasi V. Matijošaitis (58 proc.), Aušra Maldeikienė (52 proc.), S. Skvernelis (52 proc.), I. Šimonytė (50 proc.), V. Ušackas (43 proc.), N. Puteikis (41 proc.), Ž. Pavilionis (36 proc.), P. Auštrevičius (36 proc.), A. Juozaitis (31 proc.), V. Mazuronis (30 proc.), R. Paksas (28 proc.).

Prezidento rinkimai vyks 2019 m. metų pavasarį.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt