Aktualijos | 5 MIN.
Seimui nustačius kasmetinį degalų akcizų didėjimą, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad bent jau artimuoju metu jų kainos daugiausiai priklausys nuo padėties pasaulio ekonomikoje.
Anot Aplinkos ministerijos skaičiavimų, didėjantys akcizai galutinę dyzelino kainą 2024 ir 2025 metais augins apie 4–6 ct/l. Nuo 2025 metų taikant CO2 dedamąją, dyzelino kaina didės po 3 ct/l kasmet. Lyginant su 2023 m., 2030-aisiais litras dyzelino bus 15–16 ct brangesnis.
Nors bazinis akcizas benzinui pakeltas nebuvo, kaip ir dyzelinui, dėl CO2 dedamosios, nusimato po 3 ct/l kasmetinis brangimas iki 2030-ųjų, kol litras taip pat bus 15–16 ct brangesnis.
A. Izgorodinas: bent jau kitais metais padidintų akcizų įtaka degalų kainose bus nedidelė
Nors priėmus Akcizų įstatymo pataisas viešojoje erdvėje baiminamasi dėl jų sukelto degalų kainų augimo ir jo poveikio Lietuvos vartotojui, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad akcizų ir CO2 dedamosios įtaka benzino ir dyzelio kainai užgoš kiti faktoriai. Pasak jo, tokie veiksniai kaip ekonomikos nuosmukis, centrinių bankų veiksmai ar žaliavų kaina rinkose turės daug didesnį, bei kainas žeminantį, poveikį.
„Aš manau, kad akcizų įtaka bus labai nedidelė, o didžiausia įtaką kitais metais turės kiti veiksniai. Ir kaina priklausys nuo to, kaip stipriai nukris pasaulio ekonomika rudenį ir žiemą. Antra, kaip stipriai centriniai bankai koreguos savo pinigų politiką kitais metais, ar jie laikys palūkanas aukštame lygyje, ar mažins jas laipsniškai ar stipriai “, – Eltai teigė A. Izgorodinas.
„Kai vasaros viduryje ar pabaigoje prasidės recesiniai dalykai, kurie tikrai tęsis į kitų metų pirmą ketvirtį, bendra žaliavų ir naftos kaina rinkose liks žema ir galutinė degalų kaina nepakils. Bet ji gali pakilti kitų metų antrą pusmetį, kai prasidės atsigavimas ekonomikoje “, – sakė jis.
Bet anot ekonomisto, Akcizų įstatymas gali turėti pastebimą poveikį Lietuvos infliacijai, kadangi Lietuva užima ketvirtą vietą pagal degalų kainos poveikį infliacijai Europoje. Jo manymu, jei dėl akcizų kiltų degalų kainos, tai didins infliaciją Lietuvoje.
„Teoriškai žiūrint, akcizų padidinimas turės įtakos Lietuvos infliacijai. Dėl to ji gali kilti santykinai sparčiau nei Europos vidurkis, kadangi Lietuva yra viena iš lyderių Europoje pagal degalų svorį visos infliacijos struktūroje. Eurostato duomenys rodo, kad Lietuvoje standartinis gyventojas vidutiniškai beveik 7 proc. savo išlaidų skiria degalams, kas yra ketvirtas didžiausias rezultatas Europos Sąjungoje. Europos vidurkis yra 4,3 proc.“, – aiškino jis.
Taip pat ekonomistas abejojo dėl to, kad įvykus šiam pokyčiui Lietuvos vartotojai rinksis pirkti mažiau degalų ar važiuoti jų piltis į kitas valstybes. Jo manymu, Lietuvos darbo rinka pakankamai stipri tam, kad dėl augančių atlyginimų didžioji dauguma žmonių ir toliau sugebės pirkti tokius pat kiekius degalų, kaip ir anksčiau.
„Manau, kad drastiško poveikio nebus. Degalų vartojimas nemažės dėl to, kad Lietuvos darbo rinka, nepaisant recesijos, liks pakankamai stipri, nedarbo lygis didės nestipriai, todėl gyventojų pajamos neturėtų labai sumažėti. Tai reiškia, kad standartinis žmogus turės galimybių skirti panašiai lėšų degalams, kaip ir šiuo metu ar praeitais metais“, – sakė jis.
„Yra maža tikimybė, kad žmonės važiuos kitur piltis degalų. Nebent tie, kurie gyvena pasienyje (…) Tikimybė, kad žmonės pradės keliauti dėl mažesnių degalų yra pakankamai maža“, – pridūrė jis.
A. Izgorodinas neabejojo, kad jei akcizai kels degalų kainas, vežėjai bandys kuo mažiau degalų piltis Lietuvoje. Bet, anot jo, tai niekuo nesiskiria nuo to, kaip verslas elgiasi dabar.
„Kalbant apie verslo segmentą ir vežėjus, tai visada yra didelė tikimybė, nes verslas visada siekia pelno. Ir normalu, kad jeigu yra skirtumas tarp galutinės degalų kainos, vežėjai stengsis maksimaliai piltis degalus valstybėse, kur jos mažesnės. Jie visada ieško kaip pasipiginti kaštus, kas yra viena iš verslo funkcijų“, – sakė jis.
Lietuvoje pakėlus akcizus ir pridėjus CO2 dedamąją, šie taps didžiausiais regione
Nors Europos Sąjunga reikalauja, kad minimali pastovioji dyzelino akcizo dalis būtų 330 eurų už 1000 litrų, o benzino – 359 eurų, visos Baltijos šalys yra nustačiusios aukštesnius akcizus.
Pasak Latvijos finansų ministerijos pateiktų duomenų, šiuo metu Latvijoje 1000 litrų benzino nustatytas 509 eurų akcizas, o dyzelino – 414 eurų. Eltos skaičiavimais, paremtais Akcizų įstatymo pataisų projekte pateiktais skaičiais, nors Lietuvoje taikomas akcizas dyzeliui jau 2024 metais, pasieks 466 eurus ir viršys esantį Latvijoje, benzino akcizai Latvijoje bus didesni iki 2026 metų, kai benzino akcizas Lietuvoje sieks 514 eurų už 1000 litrų.
Estija, kaip pateikta Estijos Alkoholio, tabako, degalų ir elektros akcizų įstatyme, pasižymi dar drastiškesniu benzino apmokestinimu – 563 eurai už 1000 litrų, o dyzelino akcizas prilygsta šiuo metu esančiam Lietuvoje – 372 eurai. Benzino akcizas Lietuvoje pralenks estiškąjį tik 2029 metais, kai pasieks 586 eurų už 1000 litrų. Anot Estijos finansų ministro Marto Varklaevo, Estija taip pat numato kelti akcizus dyzeliui nuo kitų metų gegužės. Visgi šie viršūnę pasieks 2027 metais ir sieks 493 eurus už 1000 litrų.
Tuo metu Lenkija, remiantis Lenkijos Vyriausybės tinklapyje pateiktais duomenimis, išlaiko mažiausius benzino ir dyzelino akcizus. Šioje valstybėje, konvertavus iš zlotų, akcizas benzinui laikosi ties ES nustatytu minimumu – 359 eurai už 1000 litrų benzino, 330 eurų už dyzeliną.
etaplius TV
0
