„Norvegijos praktiką tikrai verta „eksportuoti“ į kitas šalis. Dėl šio projekto ne tik galėjome išnagrinėti, kaip veikia socialinis dialogas Norvegijos policijoje, bausmių vykdymo ar priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemose, kokios kolektyvinės sutartys pasirašomos, bet mums pateiktos ir ekspertinės rekomendacijos, kaip pagerinti Lietuvos pareigūnų situaciją“, – paaiškina A. Černiauskas.

Projekto metu taip pat vyko mokomieji seminarai, sukurtas interneto pusplapis, skirtas informuoti apie veiklas, bei parengta naudinga dalykinė medžiaga. Tiesa, dalį numatytų veiklų teko perkelti į elektroninę erdvę dėl pandeminės situacijos.

Kokybiškesnės sutartys

A. Černiauskas palygina ankstesnes, dar prieš projekto pradžią, pasirašytas ugniagesių gelbėtojų ir pasienio pareigūnų kolektyvines sutartis bei suderėtas projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Skirtumas – akivaizdus. Vėlesnės sutartys su Policijos ir Kalėjimo departamentais kur kas kokybiškesnės ir išsamesnės. Vis tik Norvegijos pavyzdžių analizė suteikė daugiau suvokimo, kaip turi atrodyti geros kolektyvinės sutartys. Kad Lietuvoje būtų pasiektas Norvegijos lygis, dar teks daug ką nuveikti, bet tai – reikšmingi žingsniai teisinga kryptimi.

„Dar prieš keletą metų socialinio dialogo padėtis buvo kur kas prastesnė, bet štai dabar sugebame policijos kolektyvinėje sutartyje susiderėti dėl tokios progresyvios nuostatos, kad Policijos departamente dirbtų profesinių sąjungų pasiūlytas darbuotojas, atsakingas už socialinį dialogą ir kolektyvinės sutarties priežiūrą. Tai kol kas reta praktika Lietuvoje, tad tikrai galime didžiuotis, jog įnešėmė naujų vėjų. Tolesnis mūsų tikslas – kad tokių žmonių atsirastų daugiau“, – pavyzdį apie teigiamą poslinkį duoda A. Černiauskas.

Vis dėlto vienas esminių kolektyvinių sutarčių privalumų, kai darbo užmokestis numatomas kolektyvinėje sutartyje, Lietuvoje vis dar tabu. Nors jau daug metų šalies profesinės sąjungos tokią praktiką siekia paversti norma, tam dirva tik purenama. Pareigūnai atlieka itin svarbų ir atsakingą darbą – už tai jiems turi būti tinkamai atlyginama. Toks didesnį stabilumą užtikrinantis kelias leistų greičiau pagerinti standartus. Juolab kad jau seniai įvairiais lygiais kalbama, koks svarbus tarnybos patrauklumo didinimas ir naujų pareigūnų pritraukimas.

Pažymėtina, kad šiuo metu įgyvendinama reikšminga pertvarka kalėjimų sistemoje. Jis pats reformuojamas, o nuo liepos pradžios nuo jo bus atskirta Lietuvos probacijos tarnyba. „Pasinaudodami projekte įgytomis žiniomis, stengiamės pertvarką nukreipti tinkama linkme, kad kuo mažiau nukentėtų ir pareigūnai, ir jų teikiamų paslaugų kokybė. Reikia pasakyti – pasiekiame neblogų rezultatų. Į mūsų pasiūlymus atsižvelgiana, sprendimai kokybiškiau derinami su socialiniais partneriais“, – sako A. Černiauskas.

Tolesni žingsniai

Prie socialinio dialogo pagerėjimo galimai prisidėjo tai, kad projekto seminaruose dalyvavo ir su projektu buvo supažindinti aukšto rango Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų atstovai. Galimai tai prisidėjo, įtikinant, kad demokratinėse valstybėse socialinis dialogas gali būti naudingas įrankis optimaliems sprendimams rasti. Dabar svarbiausia, jog pagerėjimas būtų tvarus.

Tai reikalinga ir siekiant įgyvendinti projekto metu išgrynintas rekomendacijas Lietuvai. Atkreiptas dėmesys į tokius siektinus pokyčius:

1. pakeisti teisinį reglamentavimą ir sudaryti sąlygas profesinėms sąjungoms tartis dėl darbuotojų ir pareigūnų atlyginimų per šakos kolektyvines sutartis;

2. įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos pirmininkas turėtų būti atleidžiamas nuo pareigų vykdymo, paliekant jam nustatytą darbo užmokestį, laipsnį ir pareigas;

3. turėtų atsirasti privalomi socialinio dialogo mokymai vadovams;

4. profesinės sąjungos nario švietimui turi būti skiriamos ne mažiau kaip dvi darbo dienos per metus, už kurias būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis.

„Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija įsitikinusi, kad, valstybei susiduriant su neeiliniais iššūkiais, socialinis dialogas ir bendradarbiavimas yra svarbūs kaip niekada. Taip pat būtina gerinti pareigūnų darbo sąlygas ir pasiekti konkurencingus atlyginimus. Manome, kad, įgyvendinus šias rekomendacijas, tam būtų pakloti tvirti pamatai“, – apibendrina A. Černiauskas.