A. Bubnys: Partizanų gatvės pavadinimas Visagine ir Kaune turi skirtingą prasmę

20210415_134821
Visaginas
BNS/Fotobanko nuotr.
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Partizanų gatvės pavadinimas Kaune ir Visagine turi skirtingą ideologinį krūvį, todėl sprendimai dėl to paties viešojo pavadinimo atitikimo vadinamajam desovietizacijos įstatymui gali skirtis, sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys.

Anot jo, vadovaudamasis šia nuostata jis priėmęs sprendimą, kad Visagine esanti Partizanų gatvė turi būti pervadinta.

„Suprantu, kai Kaune esanti Partizanų gatvė galbūt nekelia tokių konotacijų ir negalima (į ją – BNS) žiūrėti kaip į reliktą, kaip, pavyzdžiui, Partizanų gatvė Sniečkuje, dabartiniame Visagine, – teigė centro vadovas. – Aišku, kad ji buvo skirta sovietiniams partizanams įamžinti, o kas buvo sovietiniai partizanai, manau, mums labai ginčytis nereikia. Jie neva kovojo su fašizmu, bet politinis tikslas buvo, kad Lietuva būtų sovietinė ir Sovietų Sąjungos sudėtyje.“

Dabartinis Visaginas įkurtas 1975 metais kaip Ignalinos atominės elektrinės statytojų, vėliau darbuotojų gyvenvietė. Tuomet jis pavadintas Lietuvos komunistų partijos lyderio Antano Sniečkaus garbei, 1992 metais pervadintas į Visaginą.

Anot Genocido centro direktoriaus, būtų neteisinga čia palikti Partizanų gatvės pavadinimą.

„Dėl to priėmiau sprendimą, kad Visagine šita gatvė būtų pavadinta Lietuvos partizanų gatve“, – aiškino A. Bubnys.

Jis taip pat nurodė Visagino savivaldybei pašalinti Veteranų ir Tarybų gatvių pavadinimus.

LGGRTC vadovui išvadą dėl viešųjų pavadinimų ir simbolių teikianti ekspertų komisija yra patvirtinusi išvadą, jog Partizanų pavadinimas įstatymo nepažeidžia, tai yra nepropaguoja totalitarinių ir autoritarinių režimų, todėl nėra pagrindo jo šalinti iš viešųjų erdvių.

Komisija rekomendavo šioje savivaldybėje pervadinti tik Veteranų ir Tarybų gatves.

Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas tvirtino, kad toks sprendimas priimtas po ilgų diskusijų, bet vienbalsiai.

„Visi sutarėme, kad Lietuva yra viena valstybė, joje galioja vienodi įstatymai ir negalima skaidyti, kad vienas miestas įsikūręs prieš kelis šimtus metų, kitas įsikūręs prieš keliasdešimt metų. Vienur ir kitur gatvės pavadintos panašiu metu, buvo orientuotos į vienus partizanus. Beje, mūsų komisijoje yra ir Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovas, jis griežtai pasakė, kad Kaune neleisime pakeisti Partizanų gatvės pavadinimo“, – LRT radijo laidoje sakė V. Karčiauskas.

Kita vertus, anot jo, komisijos išvada Genocido centro generaliniam direktoriui nėra privaloma, jis gali priimti ir kitokį sprendimą.

A. Bubnio nurodymą iki šių metų vasario 11 dienos Visagine pašalinti Tarybų, Veteranų gatvių pavadinimus, o Partizanų gatvę pervadinti į Lietuvos partizanų šios savivaldybės meras Erlandas Galaguzas sausio 12 dieną apskundė Regionų administraciniam teismui.

Teismo atstovė Sigita Gamulėnienė BNS patvirtino, kad skundas gautas, bet dėl jo priėmimo sprendimas dar nepriimtas.

Meras sakė norįs, kad teismas išaiškintų, kodėl Tarybų, Veteranų ir Partizanų gatvių pavadinimai yra netinkami.

„Į teismą yra kreiptasi, nes, visų pirma, reikėtų išsiaiškinti visos valstybės mastu, kokios gatvės yra netinkamos. Matyt, turėtų būti teisė vienoda visiems: jei Partizanų gatvė netinkama, tai netinkama Lietuvoje, kaip valstybėje, visose savivaldybėse. Jei Veteranų gatvė netinkama, tai irgi taip pat – turi būti visoje Lietuvoje, negali būti į vieną savivaldybę kaip nors išskirtinai žiūrima (...). Manau, kad tai yra savotiškas gynimas savivaldybės“, – sakė E. Galaguzas.

Jis atkreipė dėmesį, kad savivaldybė dėl gatvių pavadinimų į vadinamąją Desovietizacijos komisiją nesikreipė, tai padarė fizinis asmuo.

„Mes jaučiame gyventojų pulsą, (...)  žmonės reaguoja maždaug taip: jeigu didesnių problemų nėra, keiskime gatvių pavadinimus“, – LRT radijui sakė Visagino meras.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės.

Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Prašymus įvertinti viešuosius pavadinimus ir simbolius nagrinėja Seimo sudaryta ekspertų komisija, o sprendimą priima LGGRTC generalinis direktorius.