PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Liepos 22 d. 12:09

A. Bubnys neatmeta galimybės kreiptis į prezidentą, prašant vetuoti LGGRTC reformą

Lietuva

Arūnas Bubnys / Julius Kalinskas/BNS

Viktorija SmirnovaitėŠaltinis: ELTA


310673

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorius Arūnas Bubnys sako, kad įstaiga neatmeta galimybės kreiptis į prezidentą, prašant vetuoti praėjusią savaitę Seimo priimtą centro reformos įstatymą. LGGRTC vadovas kartoja, kad pagrindinis dėl pertvarkos kylantis galvos skausmas – naujai steigiamos tarybos narių veiklos finansavimas, mat šių metų įstaigos biudžete lėšų tam nebuvo numatyta.

„Neatmetame galimybės kreiptis į prezidentą, nes norime atkreipti dėmesį į finansines problemas. Nes jei jau daromas įstatymas, reikia sukurti sąlygas, kad jį būtų galima vykdyti“, – Eltai penktadienį sakė A. Bubnys.

A. Bubnys abejoja, ar pavyks sklandžiai įgyvendinti reformą, mat papildomų finansų nuo spalio pareikalaus ir naujame įstatyme numatytas rezistentų teisių komisijos narių veiklos apmokėjimas. Todėl, LGGRTC skaičiavimais, siekiant apmokėti tiek tarybos, tiek komisijos darbą, kitąmet tam prireiks daugiau kaip pusės milijono eurų.

„Centro tarybai, pagal mūsų skaičiavimus, per kalendorinius metus reikėtų kažkur apie 0,5 mln. eurų, imant valstybės tarnautojų ir pareigūnų darbo apmokėjimo vidurkius. Mums tai yra labai dideli pinigai – centro darbo užmokesčio fondas yra apie 3 mln. eurų“, – sakė A. Bubnys.

„Be to, prie centro jau daugiau kaip 30 metų veikia rezistentų teisių komisija, kurios nariams, išskyrus centro darbuotojus, atlyginimai už darbą komisijoje nebuvo mokami. O naujame įstatyme įrašyta, kad ir jiems turi būti mokama už darbą. Nesakau, kad tai neteisinga, bet tai yra naujas, papildomas finansinis įsipareigojimas centrui, kuriam iki šiol nėra skirta jokių lėšų“, – sako LGGRTC vadovas.

Todėl, jei įstaigos finansavimas nebus padidintas valstybės lėšomis, A. Bubnys pripažįsta, kad siekiant rasti finansų naujiems įstaigos įsipareigojimams su dalimi esamų centro darbuotojų gali tekti atsisveikinti.

„Įstatymas įsigali nuo spalio 1 d. ir mes vėl įvaromi į nemalonią problemą, kai mums reikės atleisti kokius 8-10 savo darbuotojų, jei reikės abi komisijas finansuoti arba bus problemų su jų apmokėjimu, jei Vyriausybė ir Seimas neišspręs papildomo centro finansavimo problemų“, – sako A. Bubnys, neslėpdamas kritikos parlamente priimtam įstatymui.

„Reikia duoti protingus terminus pasiruošti įstatymo vykdymui, turėti finansus. Galų gale, genocido aukų rėmimo fondas dabar irgi turi būti pertvarkytas į Vyriausybės finansuojamą įstaigą ir aš, pavyzdžiui, netikiu, kad tai gali būti padaryta per mėnesį. Ir labai abejoju, kad visi reikalingi poįstatyminiai teisės aktai bus priimti iki spalio 1 d.“ – mano A. Bubnys.

ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį pritarė LGGRTC reformai. Bene esminis įstatyme numatytas pokytis – 11 narių valdomojo pobūdžio tarybos steigimas. Ją sudarys keturi rektorių konferencijos atstovai, po 1 Istorijos instituto, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Vyriausybės ir Prezidentūros bei LGGRTC atstovą, dar 2 nariai būtų deleguoti Seimo. Numatoma tarybos veiklos pradžia – šių metų spalio 1 d.

Taip pat numatyta, kad taryba generaliniam direktoriui nustatys metinius veiklos tikslus. Be kita ko, naujoji taryba LGGRTC vadovui ir Seimui teiks siūlymus dėl įstaigos veiklos ir valdymo bei tyrimų įgyvendinimo bei direktoriaus siūlymu tvirtins centro biudžeto paskirstymo aprašą, skelbs ir vykdys pretendentų atranką į laisvas centro generalinio direktoriaus pareigas ir kiekvienais metais iki birželio 1 dienos parengs savo veiklos metinę ataskaitą.

Naujame įstatymo projekte taip pat praplėstas centre atliekamų mokslinių tyrimų objektas – pritarta, kad LGGRTC tirtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos apraiškas nuo 1918 iki 1993-ųjų, kada iš Lietuvos buvo išvesta sovietų kariuomenė. Iki šiol centras atliko okupacinių režimų 1939–1990 metais vykdyto Lietuvos gyventojų genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimus bei tyrė 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką ir pasipriešinimo jai procesus.