A. Boso neteisėtai pastatytas namas griaunamas, savivaldybė sieks darbų stabdymo

Neteisėtai pastatytas verslininko Antano Boso namas Vilniaus rajone jau griaunamas, tačiau minėto rajono savivaldybė sieks šių darbų stabdymo.

Savivaldybė, kuri turėtų atlyginti didžiąją dalį neteisėtos statybos padarinių, reiškia nepasitenkinimą pradėtais darbais, nes ekspertai dar nėra paskaičiavę šių darbų griovimo sąmatos ir kaštų, o teisme jau daugiau nei metus įstrigęs ginčas dėl beveik 400 tūkst. eurų išlaidų, susijusių su namo statyba.

Teismai yra nustatę, kad sklypo paskirtis yra miškų ūkio, todėl jame sodybų statyba neleidžiama, o savivaldybė tokio leidimo išduoti neturėjo.

Šiemet sausį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutiniai nusprendė, kad Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentas ir buvęs Seimo narys turi nugriauti namą Aukštuolės kaime, Vilniaus rajone, nes statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.

Teismas galutine neskundžiama nutartimi nurodė A. Bosui per 6 mėnesius pačiam nugriauti pastatus, o 90 proc. dėl to patirtų išlaidų jam turėtų kompensuoti Vilniaus rajono savivaldybė.

„Vilniaus rajono savivaldybės atstovai imsis visų reikiamų teisinių priemonių tam, kad Antano Boso vykdomi veiksmai būtų užkardyti, o ginčus nagrinėjantis teismas būtų tinkamai informuotas apie Antano Boso vykdomas procesines manipuliacijas. Planuojame šiandien kreiptis į A. Bosą/jo atstovą, kad paaiškintų apie atliekamus griovimo darbus, kas lėmė, kad jie pradėti. Taip pat informuosime bylą nagrinėjantį teismą apie pradėtus griovimo darbus. Taip, mūsų poziciją ta, kad griovimo darbai vyktų tik po to, kai būtų nepriklausomų ekspertų įvertinti tokių darbų kaštai, sąmata“, – į Eltos žurnalistės klausimą, ar sieks griovimo darbų stabdymo atsakė Vilniaus rajono mero patarėjas Kęstutis Butvydas.

Byla teisme guli jau daugiau nei metus

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal A. Boso priešieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei. A. Bosas iš Vilniaus rajono savivaldybės reikalauja priteisti daugiau nei 384 tūkst. eurų žalos, neva patirtos vykdant statybos darbus 1,36 ha žemės sklype.

„Šioje teismo nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Antano Boso patirtų išlaidų vykdant pastatų ir statinių statybos darbus ginčo žemės sklype dydžio bei realumo“, – Eltą informavo savivaldybė.

Vilniaus regiono teismo atstovė Daina Stasiukynienė teigia, kad ši byla teisėjui Alfredui Juknevičiui perduota nagrinėti pernai liepos 20 dieną, tačiau šalys dar neapklaustos.

Pagal pateiktus dokumentus, galimai kitame posėdyje, kuris vyks rugsėjo 26 dieną, bus sprendžiamas ekspertizės, kuria turėtų būti atlikti statybos darbų vertės skaičiavimai, skyrimo klausimas.

Kada bus išnagrinėta ši byla, nežinoma.

„Teisėjo įgaliojimai baigiasi spalio mėnesį, todėl tikėtina, kad teisėjas šios bylos neišnagrinės ir ji bus perduota nagrinėti kitam teisėjui“, – Eltai sakė D. Stasiukynienė.

Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžė, kad informacija apie A. Boso vykdomus pastatų ir/ar statinių griovimo darbus savivaldybei buvo netikėta, ji apie tai nebuvo informuota iš anksto.

„Antano Boso (jo atstovo) elgesys ir veiksmai šalių nagrinėjamame teisminiame ginče byloje suponavo visiškai kitokius Antano Boso ketinimus. Iš žiniasklaidos priemonių gautos informacijos Vilniaus rajono savivaldybė yra priversta daryti išvadas apie Antano Boso akivaizdžiai nesąžiningą elgesį, siekiant pasipelnyti Vilniaus rajono savivaldybės ir visų jos gyventojų sąskaita“, – mano Vilniaus rajono savivaldybė.

Ji sako, kad iki šiol bylą nagrinėjančiam teismui yra pateikti tik A. Boso selektyviai parinkti dokumentai, kuriais verslininkas vienašališkai įrodinėja statybos žemės sklype kaštus, bei reikalauja šių kaštų priteisimo iš Vilniaus rajono savivaldybės, o jai šiuo metu dar nebuvo sudaryta galimybė teikti savo įrodymus dėl statybinių kaštų realumo ir pagrįstumo.

Pasak savivaldybės, po to, kai bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino klausimą dėl A. Boso nuostolių dydžio iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, siekdami užtikrinti tinkamą rungimosi ir įrodinėjimo principų įgyvendinimą, byloje teismui teikė prašymus dėl įrodymų užtikrinimo bei teismo ekspertizės skyrimo. Jie prašė, jog kvalifikuoti specialistai (teismo ekspertai) patikrintų ir įvertintų A.Boso nelegaliai pastatytų statinių statybos kaštus, t.y. įvertintų reikalaujamų priteisti sumų realumą bei pagrįstumą.  

Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad nuo pat atnaujinto proceso pradžios siekė, jog būtų užtikrintas realus ir veiksmingas teisminis procesas bei būtų užtikrinta galimybė įvertinti realius, o ne vienašališkai A. Boso deklaruotus, statinių ir pastatų statybos kaštus.

Tuo tikslu Vilniaus rajono savivaldybė byloje teikė prašymus taikyti įrodymų užtikrinimo priemones (pareikštas dar 2024 m. kovo 20 d.) bei skirti teismo ekspertizę (pareikštas dar 2024 m. balandžio 29 d., neišspręstas iki šiol), prašant ištirti kokie iš tikrųjų pastatai bei statiniai pastatyti žemės sklype bei kiek iš tikrųjų kainavo tokių pastatų/statinių statyba. 

„Nė vienas šių klausimų, dar nėra išspręstas, todėl tokie A. Boso veiksmai, tik dar daugiau kelią nuostabą“, – sako savivaldybė. 

A. Bosas bei jo atstovai byloje taip pat teikė savarankišką prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo (pateiktas 2024 m. liepos 11 d.) ir prašė bylą nagrinėjančio teismo paskirti teismo ekspertą, kuris įvertintų kiek A. Bosui iš tikrųjų kainavo pastatyti žemės sklype esančius pastatus bei statinius, kokie yra šių pastatų bei statinių nugriovimo kaštai, bei kokia yra statybinių medžiagų ir įrenginių vertė po griovimo darbų atlikimo (ar nugriovus pastatus/statinius liekančios medžiagos turi kokią nors vertę). Savivaldybė sako, kad, teikdamas tokį prašymą ir formuluodamas tokius klausimus ekspertui, A. Bosas byloje visiškai pritarė, jog teisingam ir sąžiningam bylos išnagrinėjimui yra būtina, jog teismo ekspertas apžiūrėtų ginčo pastatus ir juos įvertintų. 

„Šiandieną Vilniaus rajono savivaldybės gauta informacija, kad Antanas Bosas, pats reiškęs teismui prašymą įvertinti jo atliktos neteisėtos statybos kaštų dydį, už teismo akių vykdo šių pastatų griovimo darbus, stebina, ir tuo pačiu parodo tikėtiną Antano Boso tikslingą ir piktybinį veikimą prieš Vilniaus rajono savivaldybę, siekiant visomis (net jei ir teismo proceso įstatymų neatitinkančiomis) priemonėmis siekti kuo labiau pasipelnyti savivaldybės – o tuo pačiu ir visų jos gyventojų – sąskaita. Tai Vilniaus rajono savivaldybės nuomone, rodo, kad Antanas Bosas tikėtina sąmoningai vilkina teismo procesą ir teismui teikia prašymus, žinodamas, jog tokių prašymų įvykdymas nebus galimas dėl paties Antano Boso planuojamų ateities veiksmų“, – sako Vilniaus rajono savivaldybė.

Jos vertinimu, atlikdamas šiuos veiksmus A. Bosas tikėtinai sąmoningai ir tikslingai užkerta galimybę teismui ir/ar jo paskirtiems teismo ekspertams įvertinti realius nelegalios statybos kaštus, nes būtent šiuos klausimus iškėlė Vilniaus rajono savivaldybė teisminiame procese, dirbtinai siekia kuo labiau išdidinti savo reikalaujamų priteisti sumų dydžius ir tokiu būdu pasipelnyti Vilniaus rajono savivaldybės ir visų jos gyventojų sąskaita. 

„Kaip galime spėti, tikrųjų nelegalios statybos kaštų slėpimas Antanui Bosui gali būti svarbus dar ir dėl to, nes iš bylos medžiagos galima susidaryti nuomonę, jog, (šį klausimą teisme yra iškėlusi Vilniaus rajono savivaldybė), žemės sklype galimai buvo pastatyti ne vien statybą leidžiančiame dokumente nurodyti statiniai, o taip pat ir savavališkai pastatyti papildomi / kitokie statiniai, kurių buvimą Antanas Bosas, Vilniaus rajono savivaldybės vertinimu, neigia ir šiais griovimo veiksmais tikėtina bando paslėpti tokių statinių buvimą tiek nuo teismo, tiek ir nuo visuomenės“, – sako savivaldybė.

A. Bosas, kuriam dabar yra 69 metai, 2004-2008 m. ėjo Seimo nario pareigas, jį iškėlė Darbo partija.