Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
A. Blinkenas / Scanpix
Viljama SudikienėŠaltinis: ELTA
Per kelionę po Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną A. Blinkenas lankėsi Maniloje kartu su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, kad sustiprintų Vašingtono aljansų tinklą siekiant atremti Pekiną.
„Skiriame papildomus 500 mln. JAV dolerių užsienio karinio finansavimo Filipinams, kad sustiprintume bendradarbiavimą saugumo srityje su mūsų seniausia sąjungininke šiame regione“, – per bendrą spaudos konferenciją sakė A. Blinkenas ir pridūrė, kad ši investicija skirta padėti modernizuoti Filipinų ginkluotąsias pajėgas ir pakrančių apsaugą.
A. Blinkenas ir L. Austinas susitiko su prezidentu Ferdinandu Marcosu, tvirtai atremiančiu Kinijos veiksmus Pietų Kinijos jūroje. Pastarojo meto Filipinų ir Kinijos laivų konfrontacija ginčijamame vandens kelyje kelia Vašingtonui susirūpinimą, kad abipusės gynybos sutartį su Manila pasirašiusios JAV gali būti įtrauktos į konfliktą.
Papildomas finansavimas yra dalis 2 mlrd. JAV dolerių karinio finansavimo užsienio valstybėms, patvirtinto balandį.
Filipinai modernizuoja savo ginkluotąsias pajėgas, vienas silpniausių Azijoje, ir stiprina pakrančių apsaugą. Filipinai yra prie ginčijamos Pietų Kinijos jūros, kaip ir savarankiškai valdomas Taivanas. Šalis būtų labai svarbi JAV partnerė, jei regione pratrūktų konfliktas. Pekinas pretenduoja beveik į visą vandens kelią, nepaisant tarptautinio sprendimo, kad jo pretenzijos neturi teisinio pagrindo.
2022 m. į valdžią atėjęs F. Marcosas išplėtė susitarimą su JAV, Amerikos kariams suteikta prieiga prie devynių Filipinų karinių bazių, įskaitant atokioje šalies šiaurėje, tai supykdė Kinijos lyderius.