A. Bilotaitė nekeičia pozicijos dėl apgręžimo politikos: sprendimai priimti dėl mūsų saugumo

bilotaitė bnss
Lietuva
BNS/Fotobanko nuotr.
Martyna Pikelytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Tyrimams atskleidus, kad Lietuvoje įvedus atgręžimo politiką padaugėjo rasizmo ir ksenofobijos atvejų, sprendimą inicijavusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad jos tikslas buvo užtikrinti saugumą, o ne iššaukti neapykantos veiksmus.

„Mes ėmėmės priemonių, tam, kad gintume savo valstybę. Tikrai nebuvo tikslas kelti kažkokių nuotaikų, kurti kažkokius įvaizdžius“ , – pirmadienį žurnalistams komentavo A. Bilotaitė.

„Nei savo retorika, nei savo veiksmais nesiekiau tokių tikslų. Mano tikslas buvo apsaugoti mūsų valstybę, jos sieną ir imsiuosi visų priemonių ir ateityje, kad mūsų valstybės siena, Europos Sąjungos išorės siena būtų saugi ir ji nebūtų pereinamuoju kiemu“ , – teigė ji.

Ministrė pabrėžia, kad saugumui kyla grėsmių, o atitinkamus teisės aktus yra priėmusios ir kitos, sieną su Rusija turinčios šalys: Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija.

„Sprendimai, kurie buvo priimti, jie buvo priimti dėl mūsų nacionalinio saugumo. Tam, kad Lietuva netaptų pereinamuoju kiemu. Tie sprendimai mums tikrai padėjo tą padaryti, šiandien galime drąsiai sakyti, kad šis kelias buvo užvertas“, – sakė politikė.

„Grėsmės yra. Tai nėra įprasta migracija, ar įprasti migracijos srautai. Tai – instrumentalizuota migracija, hibridinė ataka prieš Lietuvą ir prieš ES“, – akcentavo A. Bilotaitė.

ELTA primena, kad parlamentarai balandžio pabaigoje įteisino neteisėtų migrantų apgręžimo politiką.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotu įstatymu Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) suteikiamas teisinis pagrindas apgręžti neteisėtai sieną kertančius užsieniečius ekstremaliosios situacijos bei nepaprastosios padėties metu. Taip pat numatoma galimybė laikinai apriboti užsieniečių vykimą ir per tam tikrus pasienio kontrolės punktus. Visgi, teikti prieglobsčio prašymus tokie asmenys galės nepaisant to, ar į šalį pateko teisėtai, ar ne. Tačiau nelegaliai sieną kirtusį prieglobsčio prašytoją pareigūnai galės sulaikyti.

Parlamente užvirus diskusijoms ir išsiskyrus nuomonėms net valdančiųjų gretose, Seimo komitetai pasiekė kompromisą ir numatė, kad apgręžti užsieniečius VSAT galėtų tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų atstumu nuo valstybės sienos.