A. Bilotaitė: kiek tęsis migrantų krizė, priklauso nuo to, kas dedasi A. Lukašenkos galvoje

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad sutarta Lietuvos pasienyje pasitelkti maksimalų karių skaičių, jei ir toliau įtampą kels valstybinę sieną nelegaliai kirsti ketinančių migrantų srautai. Jos teigimu, neatmestina, kad, reaguojant į besikeičiančią situaciją, gali tekti grįžti ir prie nepaprastosios padėties įvedimo klausimo. 

Naujienų agentūrai ELTA duotame interviu ministrė tikino, kad, nepaisant neprognozuojamų ir amoralių Baltarusijos režimo veiksmų, Lietuva yra pasiruošusi ir juodžiausiems scenarijams.

Konservatorių į vidaus reikalų ministres deleguota A. Bilotaitė akcentuoja – šiuo metu svarbiausia yra neleisti atsidaryti naujam migracijos keliui. Ypač kai, ministerijos žiniomis, Baltarusijoje yra 6-7 tūkstančiai į ES plūstelėti nusiteikusių asmenų. Todėl, leidžia suprasti A. Bilotaitė, atšiauresnės oro sąlygos žiemą nebus pakankamas argumentas pareigūnams į šalį įleisti daugiau nelegaliai valstybinę sieną kirsti ketinančių migrantų. 

„Mano, kaip vidaus reikalų ministrės, vienas iš svarbiausių uždavinių yra neleisti atsidaryti naujam migracijos keliui“, – teigia A. Bilotaitė, kartu pažymėdama, kad Lietuva ir toliau rūpinsis humanitarine pagalba tiems, kurie į šalį nebus įleisti.

Komentuodama nelegalių migrantų krizę, ministrė nuosekliai kartoja, kad prieš Lietuvą pradėtas hibridinis karas ir kad Baltarusijos režimas „šaudo“ į Lietuvą bei ES gyvais šoviniais. A. Bilotaitės teigimu, šios sąvokos jos komunikacijoje akcentuojamos neatsitiktinai.

„Kalbėjimas apie grėsmes ir vartojamos sąvokos kaip hibridinė ataka tikrai padėjo pasiekti rezultatą“, – pažymi ministrė.

Galiausiai nemažai kritikos iš oponentų susilaukusi A. Bilotaitė, apibendrindama savo darbą migrantų krizės metu, atviravo, kad jai sunkiausia pakelti buvo ne tiek tekusias atsakomybes ar itin suprastėjusius asmeninius reitingus. Politikės teigimu, sunkiausia jai, kaip vidaus reikalų ministrei, buvo sulaukti kritikos dėl to, kad ji yra moteris.

„Sunkiausias dalykas buvo replikos, kad esu moteris. Ne kažkokia kita kritika, bet šis aspektas, kuris buvo keliamas, kad moteris šioje pozicijoje turėtų užsiimti kitomis veiklomis, pavyzdžiui, auginti vaikus“, – akcentavo A. Bilotaitė.

– Ministre, ne taip seniai su prezidento vyriausiąja patarėja Asta Skaisgiryte aiškinotės, kas lėmė perlaužimą valdant migrantų krizę Lietuvoje. Ponia Skaisgirytė teigė, kad tik po prezidento įsikišimo buvo pasiektas tam tikras lūžis stabdant per Lietuvos ir Baltarusijos pasienį plūstančius migrantų srautus. Tuomet jūs sakėte, kad toks pasisakymas yra noras pasišildyti kitų pasiektoje šlovėje. Praėjusią savaitę vyko Europos Vadovų Taryba, joje kalbėta apie šią krizę. Ir jūsų kolegė, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Mikulėnienė– Morkūnaitė tarsi suabejojo, ar prezidentas dalyvaudamas EVT pakankamai intensyviai ir atkakliai gynė migracijos klausimą. Ar jūs taip pat manote, kad Prezidentūra galėtų būti aktyvesnė būtent šiuo klausimu ir apskritai, ar yra migracijos krizės klausimais pasiekta tiek šlovės, kad jau būtų galima šildytis?

– Aš manau, kad Lietuvai pavyko labai aiškiai pasiekti tai, kad visi suvoktų, jog tai yra hibridinė ataka. Ir tai yra įtvirtinta EVT išvadose. Aš labiau kalbėsiu iš savo patirties, ką mes ir ką aš pati, kaip vidaus reikalų ministrė, nuveikiau šioje srityje. Tikrai per labai trumpą laikotarpį mums pavyko užfiksuoti ir įtvirtinti suvokimą, kad tai nėra tik neteisėta migracija, kad tai yra žymiai rimtesni dalykai, kad prieš visą Europos Sąjungą yra vykdoma hibridinė ataka – vyksta karas. Jis vyksta kitokia forma – į Lietuvą ir ES yra „šaudoma“ gyvais žmonėmis. Mes turime gintis. Tai yra aiškiai užtvirtinta ir visi tai supranta.

Kitas dalykas, Lietuva aiškiai suvokia, kad vykdomų hibridinių atakų metu dabartinė ES migracijos politika ir teisinė sistema neleidžia mums atitinkamai reaguoti. Ji nėra pritaikyta, nes nėra apgalvota, kad gali būti tokios situacijos. Mano, kaip vidaus reikalų ministrės, darbas ir buvo šį klausimą kelti bei siekti, kad atsirastų pakeitimai.

Mes paruošėme nonpeiperį, parengėme konkrečius siūlymus dėl to, kokių pokyčių mums reikėtų, kad mes galėtume atremti vykdomas atakas.

– Vartojant tą patį žodyną, kalbant apie migracijos krizės suvaldymą – suprantu, kad jūs manote, jog jau yra kuo pasišildyti.

– Yra padarytas darbas – mes paruošėme siūlymus, mes pasiekėme, kad 14 ES šalių mus palaikytų. Manau, kad tai yra rimtas nuveiktas darbas. Aš ir komanda dalyvavome 44 įvairiose dvišaliuose bei daugiašaliuose instituciniuose susitikimuose. Tai, manau, davė rezultatų. Dėl to mes šiandien turime 14 valstybių sąrašą. Žinoma, laukia tolesnis darbas, turime įtikinėti tas šalis, kurios šiuo metu dar mūsų nepalaiko.

– Bet tos šalys, kurios nepalaiko, galbūt ir yra kertinės, kad klausimas dėl užtvaro finansavimo iš ES lėšų būtų išspręstas. Europos Komisijos pirmininkė ir kiti pasisakė, kad pjaunančios vielos pasienyje ES nefinansuos. Jūs, kaip kuruojanti migracijos krizės valdymą, manote, kad ES kažkuriuo metu prisidės prie šio projekto?

– Reikia grįžti prie to, kad prieš Lietuvą ir prieš ES yra vykdomas hibridinis karas ir mes turime gintis. Ir tas fizinis barjeras yra viena iš priemonių, leisiančių mums efektyviau gintis, apsaugoti ne tik Lietuvą, bet visą ES. Kalbant apie fizinį barjerą ir sieną, noriu pasakyti, kad fizinis barjeras kyla. Lietuva jau padarė sprendimą. Ir mes priėmėme sprendimus, kad finansuosime fizinį barjerą iš nacionalinio biudžeto. Mes turime gintis.

– Bet ar tebėra svarbu, kad prie šio projekto prisidėtų ir ES, ar tai nebėra esminis klausimas?

– Lietuvos pozicija yra turėti fizinį barjerą. Mes esame apsisprendę, kad jį turėsime, jis jau statomas. Jau yra nutiesta 65 kilometrai koncertinos, statoma segmentinė tvora. Per metus laiko mes turėsime fizinį barjerą su įdiegtomis sienos stebėjimo sistemomis, o tai leis mums efektyviai ir gerai apsisaugoti. Kalbant apie tolesnius veiksmus, aš manau, kad tai ne tik Lietuvos problema, tai yra visos ES problema, nes tai, kas vyksta, yra „šaudymas“ gyvais žmonėmis. Ir tai yra ne tik mūsų problema, nes žmonių, kurie atvyksta į Lietuvą, tikslas nėra Lietuva.

– Kalbate apie susitikimus, kuriuose dalyvavote su ES kolegomis. Kokį įspūdį susidarėte? Kas neleidžia visiems europiečiams solidarizuotis būtent šiuo klausimu. Jūs vis sakote, kad „šaudo gyvais žmonėmis“... Kodėl europiečiai nemato problemos taip, kaip ją mato Lietuva?

– Požiūris į fizinį barjerą, pjaunančią vielą nėra naujas. ES pakankamai skeptiškai žiūrėjo į fizinį barjerą ir tai nėra naujas dalykas. Bet pati situacija keičiasi. Situacija yra kitokia nei buvo 2015 m. Mes matome nedemokratinį režimą, kuris spaudžia, kuris šantažuoja, kuris „šaudo“ gyvais žmonėmis...

– Bet tai neįtikina europiečių ir mano klausimas – kodėl?

– Bet yra 14 valstybių, kurios palaiko šią idėją. Nereikia sakyti, kad nėra palaikymo. Aš turiu pažymėti, kad EPP (European People's Party – ELTA) frakcijos vadovas išsakė savo labai aiškią poziciją. Jis palaiko. Tad teigti, kad palaikymo nėra – nereikėtų. Palaikymas yra ir reikia toliau komunikuoti, dirbti. Žinome, koks yra sudėtingas europinis mechanizmas ir procesas. Tiesiog reikia atkaklumo ir nuoseklumo.

– Grįžtant prie pirmojo klausimo dėl to pasišildymo pasiekimuose. Pastarąją savaitę prezidentas dalyvavo EVT. Aš jau minėjau jūsų kolegės konservatorių partijoje kritiškus atsiliepimus, kad prezidentas, Lietuvai atstovaudamas EVT, galėtų intensyviau ir atkakliau kelti su migracijos problemomis susijusius klausimus.

– Aš norėčiau apsiriboti savo kompetencija. Iš Vidaus reikalų ministerijos pozicijos žvelgiant, mes darome viską, ką galima padaryti geriausiai šioje situacijoje. Dedame visas pastangas, kad turėtume geriausią rezultatą. Labai norėčiau tikėti, kad visos Lietuvos institucijos tą ir daro.

– Jūs labai diplomatiškai nusukate nuo klausimo. O klausimas, ko gero, yra platesnis ir viešojoje erdvėje atpažįstamas kaip nesutarimas dėl to, kas turėtų Lietuvai atstovauti EVT. Ar šiuo atžvilgiu – dėl migracijos krizės – jūs turite priekaištų prezidentui?

– Nenoriu eiti į tokias diskusijas. Mano tikslas šioje sudėtingoje situacijoje yra tai, kad visi politikai, nesvarbu – ar jie pozicijoje, ar opozicijoje, šiandien padėtų viską į šoną ir dirbtų susitelkę. Situacija yra tikrai sudėtinga ir tai nėra vien neteisėta migracija, yra ir informacinis karas. Todėl šiandien kaip niekada anksčiau reikia būti susitelkusiems. Jei mes dabar pradėsime ieškoti priekabių ir dalykų, dėl ko būtų galima ginčytis... Manau, geriau energiją ir savo laiką bei pastangas nukreipti į konkrečius darbus – dėl savo valstybės. Tai yra mūsų pareiga. 

– Ketvirtadienį Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija nusprendė siūlyti Vyriausybei pratęsti kariuomenės įgaliojimus Lietuvos pasienyje su Baltarusija trims mėnesiams. Komentuodama sprendimą sakėte, kad situacija pasienyje nesikeičia ir išlieka sudėtinga. Jūsų manymu, kiek tokia situacija ir įtampa pasienyje dar tęsis?

– Viskas priklausys nuo Lukašenkos. Mums sunku pasakyti, kiek tai tęsis, – tai priklauso nuo to, kas dedasi jo galvoje. O to, kas dedasi jo galvoje, tikriausiai niekas negali pasakyti, gal ir jis pats to negali pasakyti. Tai, kad situacija yra rimta, patvirtina ir gaunama informacija iš mūsų institucijų. Mūsų žiniomis, yra nemažas kiekis neteisėtų migrantų, kurie šiuo metu yra Baltarusijoje. Yra 6–7 tūkstančiai asmenų (migrantų – ELTA), kurie bando vienokiais ar kitokiais būdais patekti į ES. Šiame procese labai aktyviai dalyvauja Baltarusijos režimas.

Mes matome tokias situacijas: nelegaliems migrantams nepavyksta patekti į Lenkiją, tuomet autobusais, kuriuos organizuoja Baltarusijos pareigūnai, migrantai yra nuvežami prie Lietuvos pasienio ir organizuotai bandoma juos įstumti į Lietuvos teritoriją. Mes žinome tokių istorijų, kai moterys ar vyrai yra stumiami į pelkes, net jei jie nenori eiti. Jie fiziškai įstumiami ir verčiami per prievartą patekti į Lietuvą. Tad sakyti, kad kažkas bus ateityje ramesnio – tikrai negaliu. Bet galiu pažymėti, kad mes labai rimtai į šią situaciją žiūrime. Vyksta reguliarūs susitikimai su Krašto apsaugos ministerija ir su VSD, VSAT ir kitomis institucijomis. Mes dėliojame scenarijus – jie sudėlioti. Taip pat yra algoritmai, kaip mūsų institucijos reaguotų. Esame sutarę su Lietuvos kariuomene, kad pasitelksime maksimalų karių kiekį prie mūsų sienos.

– Lenkijoje nuspręsta iki 10 tūkst. padidinti pasienyje esančių karių skaičių. Apie kokius skaičius kalbama Lietuvoje?

– Nenorėčiau vardinti, nes tai yra taktiniai dalykai ir tai yra jautri informacija. Įvardinsiu tik tai, kad mes esame sutarę su kariuomene ir įvertinę jų maksimalias galimybes. Mes esame sutarę ne šiaip, kad kariai dalyvautų, bet kad būtų galima juos pasitelkti ir efektyviai užtikrinti sienos kontrolę, kad jie galėtų lanksčiai ir mobiliai dalyvauti sienos gynimo procese.

– Jūs sakote, kad yra sudėlioti scenarijai. Mes turime ne taip seną pavyzdį Lenkijoje, kai pakankami gausi nelegalių migrantų grupė iš Baltarusijos sienos pusės bandė pralaužti užtvaras. Kokie yra tie ekstremalūs scenarijai, kuriems jūs ruošiatės? Tai sienos šturmavimas ar yra ir juodesnių projekcijų, kuriems rengiasi pareigūnai ir kariuomenės pajėgos?

– Yra įvairių scenarijų: nuo blogiausio iki įprasto... Taktinių dalykų mes tikrai negalime atskleisti, bet tikrai pasakysiu, kad mūsų pareigūnai ruošiasi. Ir ne vien tik dėl pareigūnų skaičiaus, yra ir tam tikros techninės priemonės. Dirba mūsų žvalgybos institucijos.

– Ar kalbama tik apie priemonių ir pareigūnų pasitelkimą, ar visgi diskutuojama ir apie teisinio režimo, kuris dabar galioja, pakeitimus?

– Šiuo metu mes dar nesvarstome, bet, matyt, vienas iš galimų scenarijų, kuris galėtų nutikti – tai yra nepaprastosios padėties įvedimas. Tai yra vienas iš scenarijų, tačiau šiuo metu mes jo nesvarstome.

– Ar yra konkrečių situacijos rodiklių, dėl kurių būtų imamasi kietesnių priemonių. Pavyzdžiui, padidėja migrantų srautas, migrantų perėjimai tampa agresyvesni, intensyvėja susirėmimai su pareigūnais, kariais. Ar yra tokių rodiklių?

– Žinoma, yra kompleksas rodiklių, pagal kuriuos mūsų institucijos reaguotų ir priimtų tam tikrus sprendimus. Apskritai ši neteisėtos migracijos krizė nėra tipinė situacija. Matyt, niekas iki šiol neturėjo nei patirties, nei labai aiškių modelių, kaip su tuo reikėtų tvarkytis.

– Ketvirtadienį paskelbta apie sprendimą organizuoti humanitarinių pagalbos paketų dalijimą migrantams, kurie pasienyje su Baltarusija bus apgręžti. Ruduo įsibėgėjo, artėja žiema ir oro sąlygos darosi vis atšiauresnės. Ar manote, kad humanitarinių paketų pakaks, ar tik šis įrankis yra skirtas palengvinti migrantų daliai? Ar gali keistis požiūris į patį migrantų perėjimą? Tarkime, pareigūnai atsižvelgs, kad yra žiema, kad minusinė temperatūra, ir dėl to klausimas, ar migrantus apgręžti, ar ne, bus priimamas kitaip nei yra dabar ar buvo vasarą.

– Operacijų vadovo sprendimas dėl neteisėtų migrantų apgręžimo pasiteisino. Per visą šį laikotarpį mes neįleidome į Lietuvą daugiau nei 5 tūkstančių neteisėtų migrantų. Manau, kad tai reikšmingas skaičius. Kalbant apie tai, kaip dirba pareigūnai... Pareigūnai atsižvelgia į tam tikras situacijas ir 156 žmonės dėl humanitarinių priežasčių buvo įleisti.

Noriu pažymėti labai svarbų dalyką, kad mūsų pareigūnai jau ir dabar užtikrina humanitarinę pagalbą tiems žmonėms, kurie bando neteisėtai patekti į Lietuvą: duoda vandens, maisto, o kai ateina be batų, tai ir batais pasirūpina. Jei reikalinga medicininė pagalba – užtikrina medicininę pagalbą. Tais dalykais yra pasirūpinta. Mes matome, kad artėja žiemos sezonas, šaltesnis metų laikas. Atsižvelgdami į tai pasitarėme, kad reikėtų papildyti humanitarinį paketą papildomomis priemonėmis. Tam, kad tiems žmonėms, kurie yra šiandien režimo įkaitai, pagalba būtų suteikta.

Jeigu klausiate, ar planuoju atšaukti operacijų vadovo sprendimą ir atšaukti mūsų poziciją ginti sieną ... Siena yra uždaryta neteisėtiems migrantams.

– Ko gero, niekas nesvarstytų tokio scenarijaus. Klausimas labiau apie pačių migrantų, kurie neteisėtai kerta sieną, įsileidimo selekciją. Ar žiema taps priežastimi, kad bus įleista daugiau žmonių nei buvo iki šiol – vien dėl to, kad viskas vyks žiemą. Mes dabar stebime, kad įsibėgėjant rudeniui migrantų skaičiai neslopsta, jie pastaruoju metu net augo. Spalio mėnesiui nesibaigus bandymų kirsti sieną daugiau nei buvo per visą rugsėjį.

– Mano, kaip vidaus reikalų ministrės, vienas iš svarbiausių uždavinių yra neleisti atsidaryti naujam migracijos keliui. Mes turime užtikrinti, kad naujas kelias neatsirastų. Ką mes dabar matome... Kita pusė – režimo pusė – mus tikrai stebi, stebi mūsų viešąją erdvę. Mūsų tikslas, kad mūsų sprendimai, kuriuos mes priimsime ar priimtume, netaptų galimybe režimui pasinaudoti ir mus užversti dar didesniu kiekiu neteisėtų migrantų. Mes matome, kad režimas reaguoja, keičia taktikas. Todėl ir mes reaguojame. Mes tikrai neleisime atidaryti naujo migracijos kelio. Todėl mūsų pagrindinis uždavinys yra spausti Lukašenką ir patį režimą per sankcijas ir kitas priemones, kad ši hibridinė ataka nebūtų toliau vykdoma. Dabar režimas aktyviai užsiima šio migracijos kelio reklama. Agentūros kitose šalyse skleidžia informaciją, reklamuoja, sudaro galimybes be vizos atvykti, o jau atvykusius į Minską, veža prie mūsų sienos. Galiausiai prie sienos fiziškai bando juos stumti... Stumia moteris, stumia vaikus į pelkes visiškai negalvodami apie jokį žmogiškumą. Ten neegzistuoja joks žmogiškumas.

Kai mes šiandien kalbame apie žmogaus teises... Nevyriausybinės organizacijos, kurios šiandien turi savo atstovus Lietuvoje, jos turi savo atstovus ir Baltarusijoje. Todėl šiandien labai svarbu, kad jos aktyviai dirbtų ir imtųsi veiksmų, kad padėtų tiems žmonėms, kad padėtų jiems grįžti namo, suteiktų kitokią pagalbą. Šiandien mes girdime tik kritiką Lietuvos pusei, mes pasigendame dėmesio tam, kas vyksta Baltarusijoje.

– Apie kokias organizacijas jūs kalbate?

– Yra Raudonasis Kryžius, Jungtinės Tautos... Jos turi savo atstovus Baltarusijoje.

– Gal režimas trukdo jų veiklai?

– Tada aš norėčiau, kad dėmesys būtų rodomas kituose formatuose. Tikrai yra galimybė ir per kitus formatus tarptautiniu lygmeniu kelti šį klausimą ir atkreipti dėmesį į esamą situaciją. Jei režimas trukdo – tai mes turime apie tai išgirsti. Turime išgirsti, kad režimas trukdo tarptautinėms organizacijoms dirbti savo darbą ir padėti žmonėms.

– Išties buvo kritikos pasigirdę Lietuvos valdžiai iš organizacijų, ginančių žmogaus teises. Seimo kontrolierius kritikavo, kad valdžia neužtikrina sulaikytiems migrantams tinkamų sąlygų. Kritikuota ir valdžios komunikacija dėl to, kad ji pernelyg saugumizuojanti, kad susikoncentruota į sienos apsaugą, į paraštę nustumiant kitus dalykus. Valdžios struktūrų sakyta, kad nevyriausybinės organizacijos padeda migrantams patekti – tai tam tikras jų kriminalizavimas, buvo galima išgirsti ir tokių prilipdytų etikečių, kad jie, suprask, naudingi idiotai. Jūs ir dabar sakote, kad tos organizacijos turėtų šiek tiek mažiau kritikos skirti.

– Nenoriu pasakyti, kad mes prašome, jog kažkas mūsų nekritikuotų. Tikrai noriu pabrėžti, kad mes dirbame su nevyriausybinėmis organizacijomis, turime reguliarius formatus ir tai darome nuo pat šios krizės pradžios. Gauname pastabų, gauname kritikos. Tikrai operatyviai stengiamės reaguoti ir daryti pokyčius. Taip, reikia pasakyti, kad situacija buvo tokia, jog prasidėjus migracijos krizei nebuvo paprasta užtikrinti tam tikrų sąlygų. Tačiau tam tiesiog nebuvo pritaikyta sistema. Nebuvo paprasta surasti apgyvendinimo vietų, užtikrinti saugumą. Iš to iškyla tam tikros problemos, bet mes tikrai reaguojame ir dėl to matosi progresas.

Pasidalinome su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakomybėmis: pažeidžiamos grupės teko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o mums (Vidaus reikalų ministerijai – ELTA) liko kitos neteisėtų migrantų grupės. Taip pat dirbame prie kito klausimo. Ką parodė ši krizė. Kai mes per metus turime 500 neteisėtų migrantų, tai užsieniečių registravimo centro sistema buvo pakankama ir tikrai veikė gerai. Bet kai yra didesni migracijos srautai, akivaizdu, kad ne pareigūnų darbas yra rūpintis visais buitiniais dalykais. Mes kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sudarėme darbo grupę, kurios tikslas paruošti agentūros koncepciją, kuri užsiimtų migrantais, jų apgyvendinimu, socialiniais, medicinos, švietimo ir kitais dalykais. Kad nereikėtų pareigūnams rūpintis buitiniais dalykai.

– Jei kalbėtume apie tuos migrantus, kurie jau pateko. Mes dažniausiai kalbame apie tuos, kurie ateina, ateis ir bando patekti. Ministre, kaip įsivaizduojate, kiek bus migrantų, kurie nepasinaudos galimybe gauti 300 eurų ir grįžti į savo kilmės šalį. Kiek migrantų galėtų pasilikti ir galiausiai kaip bus tvarkomasi su jų integravimu?

– Mes dabar turime apie 300 asmenų, kurie buvo išsiųsti į savo kilmės šalis. Jei kalbėtume apie prieglobsčio prašymus ir jų nagrinėjimą, tai šiuo metu yra išnagrinėta apie 1800 prieglobsčio prašymų. Iki lapkričio vidurio turėtų būti išnagrinėti jau visi prašymai. Tada ir matysime rezultatą, koks tas kiekis iš tų asmenų gaus prieglobstį.

– Kol kas yra tik 6 gavę.

– Kol kas yra tik 6, nes Migracijos departamentas pirmiausiai pradėjo prašymų nagrinėjimą nuo lengviausių atvejų. Dabar pereis prie sudėtingesnių, kas yra žymiai imliau laikui ir reikalauja daugiau pastangų bei susikoncentravimo. Tada ir žinosime, koks yra tas skaičius, o šiandien tikrai negaliu pasakyti. Bet sprendžiant iš tendencijų, kurias matau, tai didžioji dalis tikriausiai neatitinka prieglobsčio prašytojų kriterijų. Tai yra žmonės, kurie dėl ekonominių priežasčių nori pateikti į Europos Sąjungą. Kalbantis su migrantais akivaizdžiai yra matoma, kad ne Lietuva yra jų tikslas.

– Kiek nelegalių migrantų, jūsų žiniomis, lieka nesulaikytų pasienyje?

– Esame pasiskaičiavę, kad 93 proc. migrantų, kurie bando pateikti į Lietuvą, mūsų pareigūnai apgręžia. Dar neturime fizinio barjero ir mūsų siena su Baltarusija yra labai ilga, todėl akivaizdu, kad yra galimybė tiems keliems procentams patekti. Bet darome viską, kad didžioji dalis, nelegaliai bandančių patekti, būtų apgręžti. Be to, jie turi galimybę teisėtai kreiptis dėl prieglobsčio.

– Apibendrinkime migrantų krizės klausimus. Kai kas pastebi, kad jūsų retorikoje vienas pagrindinių raktažodžių yra hibridinė ataka, grėsmių, ateinančių iš Baltarusijos, akcentavimas. Jūs jau užsiminėte, kad problema yra sudėtinga, nes yra ir žmogaus teisių, ir socialiniai klausimai. Jei reikėtų dabar įvertintini save, ar, jūsų manymu, sugebėjote subalansuoti du naratyvus: saugumą vienoje pusėje ir socialinę apsaugą, žmogaus teises kitoje.

– Jeigu kalbėtume apie rezultatą, tai kalbėjimas apie grėsmes ir vartojamos sąvokos kaip hibridinė ataka, tikrai padėjo pasiekti rezultatą. Europiniu lygmeniu mes įtikinome visus, kad tai yra rimta, kad yra hibridinis karas, kuris yra vykdomas prieš mus visus. Gal kartais buvo kalbama per daug, bet to kalbėjimo reikėjo. O reikėjo, nes dalykai yra rimti. Nes kai tu gauni situacijos vertinimą, tu matai, kas vyksta. Galiausiai bendraudamas su institucijomis tu supranti, kad viskas yra labai rimta, todėl ir apie tuos dalykus kalbi ne šiaip.

– Tęsiant atakų klausimą – apie atakas prieš jus. Sveikatos apsaugos ministras sakė, kad susilaukė grasinimų. Ko gero, nepatenkinti krizės valdymo sprendimais žmonės siunčia ne rekomendacijas, bet grasinimus ministrui ir jo šeimai. Migrantų krizė taip pat ne išimtis. VSAT vadas ponas Liubajevas taip pat sakė, kad tiek pareigūnai, tiek jis asmeniškai sulaukia grasinimų dėl to, kaip valstybė veikia ir kaip valdo kilusią grėsmę pasienyje. Jūs esate vienos iš dviejų krizių valdymo epicentre. Ar sulaukiate laiškų bei grasinimų?

– Neatkreipiau dėmesio. Bet dabar kai pagalvojau... Prieš ateidama į šią poziciją aš, matyt, nesitikėjau... Taip, mes tuo metu turėjome COVID krizę. Nesitikėjome, kad sulauksime migracijos krizės – hibridinės atakos prieš mus visus. Kartais pagalvoju: kodėl mums taip atsitiko. Tada galvoju, kad mums duoda tiek atsakomybės, kiek mes jos galime panešti ant savo pečių. Ir visą šią situaciją aš suprantu kaip didžiulę pareigą, kurią turiu vykdyti dėl savo valstybės. Jei paklaustumėte, ar man sunku... Tikrai ne taip sunku. Norėčiau pasakyti dar vieną akcentą – šioje situacijoje sunkiausias dalykas buvo replikos, kad esu moteris. Ne kažkokia kita kritika, bet šis aspektas, kuris buvo keliamas, kad moteris šioje pozicijoje turėtų užsiimti kitomis veiklomis, pavyzdžiui, auginti vaikus. Tai, manau, yra labai nekorektiška. Tai nebuvo malonus dalykas, tai yra asmeniškumai, apeliuojant į tavo lytį. Bet yra pareiga valstybei ir mes einame priekį.

– Opozicija ir, ko gero, ekspremjeras Saulius Skvernelis jums daugiausiai kritikos žėrė. Jūs manote, kad ir ši kritika – pasakymai, kad jūs nesusitvarkote, kad sprendimai pavėluoti ir visokie kitokie... Ar jūs manote, kad tai ateina iš patriarchalinio mąstymo vien dėl to, jog esate jėgos struktūrai vadovaujanti moteris?

– Aš nežinau, kas yra pono Skvernelio galvoje.

– Jūs sakote, kad susilaukiate kritikos, nes esate moteris. Ar tokia kritika, jūsų manymu, ateina iš politinės aplinkos ar iš kažkur kitur? Apie ką jūs kalbate?

– Aš kalbu bendrai. Manau, kad svarbu tai pažymėti. Kritika yra kritika, jei yra kritika už tavo darbus ir, pavyzdžiui, už tavo nekompetenciją – tai yra viena. Bet kai tai susiję su asmeniškumais – tai jau yra kiti dalykai.

– O kaip vertinate savo, kaip ministrės, veiklos įvertinimą? Naujienų agentūra ELTA skelbė „Baltijos tyrimų“ atliktas apklausas, kuriose buvo pateikta tai, kaip konkrečių partijų elektoratai vertina ministrus. Jūs buvote vienintelė ministrė, kurią delegavusios partijos rinkėjas įvertino pakankamai kritiškai. Kaip vertinate visuomenės apklausas ir viešąją opiniją? Tai, kad staiga tapote viena iš prasčiausiai vertinamų politinių asmenybių Lietuvoje?

– Jei aš galvočiau apie savo reitingus, aš nebūčiau šioje pozicijoje. Šiuo atveju reikia suprasti, kad yra pareiga savo šaliai ir tu turi dirbti darbą. Tu turi ginti šalį tiesiogine to žodžio prasme. Tikrai negalvoju šiandien apie reitingus, tai nėra svarbu, nes svarbiausia yra apsiginti. Krizės ateina ir praeina, o žmonių atmintyje liks prisiminimas ir vaizdas to, kaip kiekvienas krizėje elgėsi ir veikė.