A. Armonaitė: gynybos bendrovių veiklos reguliavimas Lietuvoje bus dar labiau liberalizuojamas

Lietuva

Dainiaus Labučio / ELTA nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA

268320

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad gynybos pramonė Lietuvoje iki šiol turėjo daug teisinių kliūčių, kurias artimoje ateityje planuojama šalinti. Nors, anot jos, teisinius gynybos pramonės apribojimus Seimas jau mažina, pasirašius susitarimą dėl Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. laikotarpio, gynybos bendrovių veiklos reguliavimas Lietuvoje bus dar labiau liberalizuojamas.

„Gynybos pramonė ilgą laiką Lietuvoje turėjo labai daug kliūčių ir buvo reguliuojama labai įvairių institucijų. (...) Net 4 ministerijų sferose yra kažkoks reguliavimas, kurį reikėtų liberalizuoti“, – ketvirtadienį gynybos ir saugumo plėtros gairių pasirašymo metu teigė A. Armonaitė.

„Seimas, pavyzdžiui, jau priėmė įstatymą, kuris panaikino ribojimą į laisvąsias ekonomines zonas ateiti gynybos įmonėms. Tai yra pirmas ir labai konkretus darbas. Tačiau, tų kliūčių yra daugiau ir mes jas norime panaikinti“, – pridūrė ji.

Taip pat, pasak ministrės, šiuo susitarimu siekiama sukurti galimybes į Lietuvos rinką ateiti ir gynybos įmonėms iš užsienio.

„Užsienio investuotojai, žinoma, irgi yra labai laukiami, yra didelis susidomėjimas Lietuva, kaip galimybių augti šalimi. Tai to irgi siekiame, didinti užsienio investuotojų pajėgas Lietuvoje“, – sakė ji.

Ketvirtadienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė iniciatyvą, pagal kurią numatoma plėsti gynybos ir saugumo pramonės bei inovacijų poreikius Lietuvoje.

Susitarimu siekiama skirti didesnį finansavimą gynybos ir dvejopos paskirties produktų tobulinimui, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos vykdymui.

Susitarime taip pat išdėstoma strategija, kaip Lietuva planuoja užsitikrinti nuolatinį sąjungininkų karinį buvimą šalies teritorijoje investuojant į infrastruktūros plėtrą. Tai stiprintų Lietuvos, kaip priimančiosios šalies, pajėgumą bei užtikrinti sąjungininkų karių atvykimui ir tarptautinėms karinėms pratyboms organizuoti tinkamas sąlygas.

Be to, vykdant tarptautinius įsipareigojimus bei siekiant užtikrinti krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikius, susitarime numatoma, kad Lietuvos išlaidos gynybai 2023–2027 m. laikotarpiu turi sudaryti ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, iš kurių bent 20 proc. bus skiriama ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti, įskaitant gynybos ir saugumo pramonės inovacijų skatinimą.
Iniciatyvos gairės numato, kaip bus vystoma gynybos ir saugumo pramonės plėtra, jose keliami susitarimo tikslai ir prioritetinės sritys, įvardijamos pagrindinės pramonės plėtros priemonės ir atsakingų institucijų veiklos sritys.

Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairės parengtos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt