Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Fotobanko nuotr.
Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA
Jos teigimu, aukštųjų technologijų startuoliai sėkmingai plečiasi Kaune, Klaipėdoje.
„Jau turime įkvepiančių sėkmės istorijų ne tik Vilniuje. Net ir kai kuriuose tarptautiniuose reitinguose Vilnius ir Kaunas patenka tarp 200 geriausią startuolių ekosistemą turinčių miestų. Manau, kad tai tikrai kažkas tokio“, – penktadienį konferencijoje „Login 2023“ sakė A. Armonaitė.
„Lyginant su kitomis ekosistemomis tai daro mus stipresniais, nes turime ne tik Vilnių“, – teigė ji.
Ministrės teigimu, Kaune gerai išplėtotos biotechnologijų ir gyvybės mokslų industrijos, o Klaipėdoje aukštųjų technologijų startuoliai turi sąlygas kurtis.
„Manau, kad Kaunas yra puiki vieta augti gyvybės mokslų ir medicinos technologijų ekosistemoms. Tuo tarpu, kalbant apie technologijų įmones, Klaipėda taip pat plečiasi – joje veikia labai įkvepianti bendro gyvenimo ir darbo erdvė „Lighthouse“, kur įsikūrė ir mūsų Inovacijų agentūra“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Ministrė akcentavo, kad Vyriausybė bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija didžiausią dėmesį ir išteklius skiria, jos teigimu, specifinėms Lietuvos aukštųjų technologijų sritims, tokioms kaip biotechnologijos ir lazerių technologijos.
„Lietuvoje išplėtojusi keletą labai nišinių technologijų, kurias turėtų skatinti, tokių kaip femtosekundiniai lazeriai, kurie naudojami visame pasaulyje. Pavyzdžiui, mano telefono kamera galėjo būti išpjauta lietuvišku lazeriu. Tai nišinė kompetencija, kurioje Lietuva yra viena pasaulio lyderių“, – sakė A. Armonaitė.
Pasak jos, papildomas dėmesys skiriamas ir informacinių komunikacinių technologijų plėtrai.
„Šios trys sritys yra gan plačios, bet kartu reikalauja labai nišinių kompetencijų. Manau, kad tai sritys, su kuriomis turėtume dirbti“, – kalbėjo ministrė.