A. Armonaitė: atviras klausimas, kodėl žaliaisiais ir kairiaisiais prisistatinėję politikai reikšmingai neinvestavo į elektros gamybą

A. Armonaitė: atviras klausimas, kodėl žaliaisiais ir kairiaisiais prisistatinėję politikai reikšmingai neinvestavo į elektros gamybą
Lietuva
BNS / Fotobankas nuotr.
Leonardas Marcinkevičius Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Šalyje susiklosčiusi situacija dėl aukštų energetikos kainų yra tiek verslo, tiek valstybės atsakomybė, mano ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Nors įmonės, planuodamos investicijas, prisiima riziką, tačiau valstybėje ilgą laiką energetikos politikos srityje nebuvo priimami reikalingi sprendimai, akcentuoja politikė.

„Žinoma, kad mes turime force majeure situaciją, karas Ukrainoje. Valstybė neturi pakankamai elektros generavimo pajėgumų. Tai yra valstybės sprendimai, kurių nebuvo. Ne mūsų, nes mes Vyriausybėje porą metų. Tie sprendimai galėjo būti padaryti anksčiau. Jų nėra“, – trečiadienį „Delfi“ televizijai sakė A. Armonaitė.
 
Kaip pažymi ministrė, dabartinė dešiniųjų Vyriausybė ėmėsi reikšmingų investicijų į atsinaujinančią energetiką ir „pajėgumų paveikslas keičiasi“. Vis tik ji išsakė abejones ir dėl praėjusių Vyriausybių energetikos politikos.
 
„Man yra atviras klausimas, kodėl anksčiau, žaliaisiais prisistatinėję sprendimų priėmėjai, ar kairiaisiais prisistatinėję sprendimų priėmėjai dar anksčiau reikšmingų investicijų į elektros gamybos pajėgumus nepadarė. Buvo tik žodžiai“, – tikino ji.
 
Tačiau ministrė pridūrė, kad nebūtų teisinga sakyti, jog energetikos srityje Lietuva nieko nepadarė.
 
„Lietuva turi savo LNG terminalą. Ačiū prezidentei Daliai Grybauskaitei už lyderystę. Šiandien mes nesame visiškai priklausomi nuo Putino nuotaikų“, – teigė A. Armonaitė.
 
ELTA primena, kad opozicijai keliant abejones dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio veiksmų reaguojant į energetikos kainų šoką, prasidėjus Seimo rudens sesijai iš tribūnos kalbėjusi premjerė Ingrida Šimonytė užsiminė, jog Seimo nariai galėtų pasidomėti ir ištirti, kodėl šalis iki šiol neužtikrina didesnių elektros generavimo pajėgumų. Anot jos, dabar D. Kreivys praėjusiose kadencijose šį klausimą kėlė ne kartą.
 
Premjerė akcentuoja, kad ji pati tyrimo inicijuoti neketina, tačiau tokios idėjos svarstymą parlamente paremtų. Pasak ministrės pirmininkės, klausimus galima kelti tiek dėl šalyje vykdytos atominės, tiek dėl atsinaujinančios energetikos politikos.
 
Opozicijai atstovaujantys ekspremjerai tuomet tvirtino neprieštaraujantys tokiai idėjai. Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ dabar atstovaujantis Algirdas Butkevičius tikina, kad, kam nors iniciavus tyrimą dėl ankstesnių valdžių vykdytos energetikos politikos, jis „su malonumu“ balsuotų už tokį siūlymą.
 
Tuo metu kitas frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis galimybes pradėti tokį tyrimą įvertino taip pat entuziastingai, tačiau pridūrė, kad visa aktuali medžiaga jau dabar yra prieinama viešai. Nuo 2016 iki 2020 m. Ministrų kabinetui vadovavęs politikas mano, kad iškeldami idėją apie tokį parlamentinį tyrimą valdantieji tik siekia nukreipti dėmesį nuo aktualesnių temų.