PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2024 m. Gegužės 28 d. 14:57

90-ojo jubiliejaus proga pasveikinta Dūkšte gyvenanti Stanislava Maskoliūnienė

Ignalina

Stanislava Maskoliūnienė. Ignalinos r. savivaldybės nuotr.

Lina KovalevskienėŠaltinis: Ignalinos rajono savivaldybė


302638

Sukaktuvininkę aplankę rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis ir Dūkšto seniūnijos specialistė Žana Majevskaja žavėjosi jubiliatės guvumu ir puikiu nusiteikimu, linkėjo jai džiaugtis gyvenimu, savo didele ir gražia šeima, išsaugoti dvasios ramybę ir kuo ilgiau išlikti sveikai bei taip optimistiškai nusiteikusiai. Kartu su dukros Vitos šeima gyvenanti Stanislava gyrė savo vaikus ir sakė, kad jų rūpesčiu gali taip gražiai, viskuo aprūpinta gyventi ir niekada nė dienos atostogų neturėjusi – dabar ramiai atostogauti.

Gimusi Paringio parapijos dabar jau išnykusiame Augutiškės kaime, Stanislava pasakojo, kad jos gyvenimas nelepino. Nebuvo kada vaikystės ir jaunystės nerūpestingumo, gėrio ir grožio patirti. Šeimoje buvo vyriausia. Turėjo jaunesnę sesutę, o sulaukus devynerių mama pagimdė dvynukus: mergytę ir berniuką.

Mergytė buvusi labai silpnutė, ji niekaip nesugebėjo mamos pienuko ištraukti, tai rūpestingoji Stanislava mažu šaukšteliu sesutę po lašelį maitindavo. Taip ir užaugo jos išmaitintoji. O pačiai, tuomet baigusiai 4 klases, taip ir baigėsi visi mokslai. Netikėtai mirus mamai, šešiolikmetei paliko visi ūkio darbai ir vaikų priežiūra. Prisimena, kaip drabužius ir patalus rankomis skalbdama iki kraujo rankas nutrindavo. Tėvas vedė antrą kartą ir išsikėlė gyventi į Ceikinius. Kaip ir iš ko gyvena jo vaikai, nelabai rūpinosi, tik bulvių atvažiuodavo pasodinti. Dvynukus pas save gyventi pasiėmė, kai jiems reikėjo į mokyklą eiti. Likimas taip susiklostė, kad būtent Stanislavai sergančiu tėvu prieš mirtį reikėjo rūpintis.

Vos sulaukusi 19-kos mergina ištekėjo už taip pat našlaičio dalią patyrusio kiek vyresnio Jonuko, susilaukė sūnaus. Tik vyrą pašaukė kariuomenėn. Liko su sūneliu ir su karve, kuri buvo vienintelė maitintoja. Sviestą, sūrį turguje parduodavo, vasarą uogaudavo. Sunku buvo vienai, ir be mamos, ir be anytos. Jonas sugrįžo po trejų metų. Įsidarbino vairuotoju. Nors išgerti mėgo, bet neblogas žmogus. Stanislava plušėjo kolūkyje kaip lauko darbininke, vėliau – sandėlininkė.

Buvo puiki audėja, mezgėja, pati siūti išmoko. Ceikinių bažnyčios chore giedojo. Su vyru Auksinių vestuvių sulaukė, gražiai atšventė, o paskui greit jo neteko.

Gimdė Stanislava keturiskart, užaugo dukra ir sūnus Stasiukas, kurio staigi mirtis motiną jau garbiame amžiuje sukrėtė. Ir tai išgyveno. Dabar džiaugiasi jaunąja karta, turi 4 anūkus, 3 proanūkes. Mėgsta rankdarbius. Dukra rodė gražius mamos mezginius. Gyvenimas gražus. Svečius išlydėdama jubiliatė dar pora anekdotų papasakojo apie Rojuje susitinkančius senukus. Pati ten dar neskuba, nors ima ir pagalvoja, ar laukia jos Jonukas.