90 metų senolė atmintį treniruoja spręsdama kryžiažodžius

Alytus

Artimųjų A. Vilčinskienė prašo į jos karstą įdėti kryžiažodžių.

Kestutis MatuleviciusŠaltinis: Etaplius.lt

57747

Apsupta sūnaus, marčios bei anūkės meile, Anelė Vilčinskienė gyvena Jukneliškės kaime. „Iš Ežerėlio (Kauno rajonas) atsikrausčiau pas marčią į Jukneliškės kaimą ir jau dvidešimt metų kaip čia gyvenu“, – šypsodamasi patikslina senolė: ir, matyt, gera toji martelė, kad anyta džiaugiasi čia gyvendama. Ir tikrai šiandien jos abi daugiausia laiko praleidžiančios, mat Anelės sūnus užsienyje darbuojasi, anūkė – studentė.

O šį spalį Anelė atšventė jau 90 metų. „Laikas nešdintis iš šios žemės. Per ilgai gyvenu. Per „kytra“ pasidariau“, – sako ji. Bet sūnus, sugrįžęs atostogų, jai pataria neskubėti, juk ten suspėsime visi.

Atlaikiusi 14 operacijų

Dirbo Anelė visą gyvenimą: ir buhaltere, ir pardavėja, ir siuvėja, ir spaudos kioske. Net maniusi, kad taps gydytoja, bet tėtis griežtai pareiškęs, kad „ne bobom būt daktarais“. Visą gyvenimą kūrusi grožį sau ir kitiems. „Aplink parduotuvę buvau pasodinusi 141 jurginą“, – prisimena ji ir sakosi, kad tuomet jurginų tiesiog „prisiubagavusi“. Dar mezgimo mašina mezgusi per naktis tokias grožybes, kad tuometines prokurores rengusi ir įsigudrinusi net paprastas kojines ne rankomis, o mašina megzti. „Dabar mezgimo mašina pas dukrą po lova gulinti“, – tarsteli senolė. Gimnazijoje Marijampolėje mokėsi, tad kalbanti vokiškai, bandė mokytis ir angliškai, tik ši kalba jai nelabai patikusi, dar rusiškai, šiek tiek prancūziškai. Štai tokia galantiška, mandagi, išsilavinusi panelė Anelė buvusi. „Buvau Marijampolėje, nuėjau prie savo gimnazijos, ten mano takai išvaikščioti“, – pasakoja ji.

O skaityti tai jau mėgusi visą gyvenimą. „Pusantro tūkstančio knygų biblioteką namie buvau sukaupusi“, – prisipažįsta ji ir modama ranka į knygų lentynas savo kambaryje tarsteli, kad šios jau po 10 kartų skaitytos. Ir knygą rašiusi, net kelis storus sąsiuvinius prirašiusi, bet kažkur pametusi. „O būtų knyga iš mano gyvenimo“, – sako ji.

Ištekėjusi buvo dukart. „Su vienu greit išsiskyrėme, pabėgo, o antras – mano mylimasis“, – taip apibūdina savo santuokinį gyvenimą ji. Užauginusi 4 vaikus, džiaugiasi 9 anūkais ir 9 proanūkiais. O sveikatos niekad su kaupu neturėjusi – išgyvenusi 14 operaijų. „Aną kartą susiskaičiavau, smulkesnių nė neskaičiuoju“, – tikina. O ir jos vyras ne kartą buvo klaustas, ar „atsinešė karstą“, ateidamas lankyti į ligoninę žmonos. „Man ir būrėja buvo išbūrusi tik 25 metus gyventi“, – prisipažįsta ilgaamžė.

Vaidino ji ir spektakliuose, sakosi buvusi panelė aktorė, rašiusi straipsnius į laikraščius: Kauno ir Lazdijų. Senolė šypsosi – ir šiandien savų reikalų jai netrūksta: „Dirbu, kryžiažodžius sprendžiu“.

Protą miklina spręsdama kryžiažodžius

„Užsiprenumeruoju kryžiažodžių knygeles ir sprendžiu, siunčiu į redakciją, esu ne kartą laimėjusi ir pinigų“, – sako ji ir rodo savo pavardę nugalėtojų sąrašuose. Senolė teigia, kad kryžiažodžiais „užsikrėtusi“ seniai, jau kone 20 metų, mat vis marti su sūnumi nusipirkdavo knygelę ir vis nepasidalindavo, kuris pirmas spręs, tad ir ji pamėginusi, o ir išmokusi, sužinojusi daug. „Geografijos egzaminą ir šiandien išlaikyti galiu“, – tvirtina devyniasdešimtmetė. Ji rodo savo sudarytus katalogus: pasaulio upės, sostinės, šalys, kalnai. Juose vietą radusi ir Mendelejevo lentelė. „Savas archyvas“, – sako senolė ir tuoj užduoda klausimų, imdama tikrinti mūsų, jaunesniųjų – marčios, sūnaus, mano – žinias iš geografijos. Vieni jos archyvai spausdinti, kažkur surinkti, iš kažko iškirpti, tvarkingai sudėti, kiti gi – pačios ranka rašyti. „Mokėjau net kaire ranka rašyti“, – tikina ji, mat traumų, operacijų buvę ne viena. O ir atsiminimai iš kelionių, vietovardžių pavadinimai, matyt, spręsti kryžiažodžius padedantys, mat ji atsimenanti viską itin tiksliai. „Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje buvau“, – vardija vietas, kuriose teko pabuvoti. O nuvažiavusi į Pamaskvę ruses dar gi gėlių darželius sodinti pamokiusi. „Svieto daug išmaišiau, daktarai „pjovė nepapjovė“, sėdžiu gyva ir kiek pajėgsiu, tiek kryžiažodžius spręsiu“, – patikina A. Vilčinskienė.

O aš, linkėdama jai sulaukti šimto, sakiau, kad tuomet jau rajono meras tikrai atvyks net į namus, mat dabar ji gavusi rajono mero A. Margelio sveikinimą ir net sakosi apsiverkusi – širdžiai malonu labai. „100 sakote? Nežinau ar reikia, ar nereikia?“ – vis svarsto senolė. O juk reikia sulaukti to šimto, juk Anelė ir šiandien viskuo domisi, ne tik kryžiažodžius sprendžia, bet ir krepšinį pažiūrinti, ir bušido, ir kino filmus su žymiausiais pasaulio aktoriais. Ir vis šypsosi, nesiskundžia. „Ar bus kitaip? Nebus, nereikia keikti gyvenimo, geriau šypsotis“, – patikina devyniasdešimtmetė. Ir prašymą įdomų Anelė turinti. „Raudoną ir juodą tušinuką, ir kryžiažodžių knygelę įdėti į karstą“, – prašo ji artimųjų, kad tik, gink, Dieve, šie nepamirštų, mat tai pagrindiniai ilgaamžės Anelės Vilčinskienės darbo įrankiai šiandien.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt