Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ignalinos rajono sav. nuotr.
Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt
Sveikatos ir šviesių pavasario dienų jai linkėjo savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas ir seniūnas Valentinas Rumbutis. Pati jubiliatė labai oriai sėdėjo prie jai artimųjų padovanotų gražių puokščių, o išklausiusi perskaitytus mero J. Rasiko sveikinimus, linkėjimus, svečius kvietė vaišintis anūkės Ramunės iškeptu nuostabiu tortu.
Retą vardą turinti Genovefa sužavi savo aristokratiška išvaizda ir oria laikysena. Jaunystėje ji buvusi tikra gražuolė: žavinga rudaakė, ilgais juodais plaukais. Labai mėgdavusi jaunimo vakarėlius, prisimena, kaip būdavę linksma, į šokius gimtajame Bėčionių kaime jaunimas sueidavo net iš Zuikų, Sabališkės, armonikas atsinešdavo.
Ištekėjo ji vos 21-erių. Vyras Aleksandras, kaip sako, nei labai geras, nei labai blogas buvęs. Užaugino dvi dukras ir sūnų, vienos dukrelės jaunos neteko. Genovefa jau daugiau nei 30 metų našlauja, dabar ji gyvena pas dukrą Danutę, ją aplanko ir sūnaus Rimanto šeima. Visas didelis kraitis – 7 anūkai ir 16 proanūkių. Močiutė puikiai atsimena visų jų vardus ir gimimo datas, kartą nustebino kaimynę paeiliui išvardindama. Garbaus amžiaus Genovefa labai domisi visais įvykiais, seka naujienas, žiūri televizijos laidas. Žinoma, pastaruoju metu, kaip ir visi, išgyvena dėl karo Ukrainoje. Dukra ją vis nuramina.
„Viskas man gerai ir visi geri, tik va kojelės nevaikšto ir rankos sunkios“,– sako močiutė, nelabai linkusi daug apie save pasakoti. Tą su malonumu padaro dukra ir anūkė. Dukra minėjo begalinę mamos kantrybę ir darbštumą, pasakojo apie sunkų melžėjos darbą Gilūtų kolūkyje, vėliau Didžiasalyje. Mamai ir laiko, ir sveikatos viskam užtekdavo. Anūkė gyrėsi, kad jos močiutė – pati geriausia pasaulyje, todėl ir apie ją knygą būtų galima parašyti.
„Nors turėjome gerus tėvus, vaikystėje ji mums buvo visas pasaulis, viską leisdavo, visus įgeidžius tenkindavo, nieko negailėdavo, negirdėjome iš jos nei pikto, nei blogo žodžio. Gamindavo skaniausius patiekalus. Kai tik užsimanydavome rankomis bulves cepelinams tarkuodavo, ar tarkuotas morkas su cukrumi net ir vėlai vakare mūsų paprašyta patiekdavo, o jos skaniųjų, jau legendinių žagarėlių receptui – beveik 100 metų“, – džiaugiasi anūkė Ramunė, kepėjos talentą turbūt tikrai iš močiutės paveldėjusi.