81 mln. eurų išlošusio lietuvio pėdsakais: koks jausmas laimėti ir kaip tai keičia gyvenimą?

Spalio pradžioje kėdainiškiui nusišypsojo sėkmė – loterijoje išlošė beveik 81 mln. eurų. Tai, pasak organizatorių, didžiausias piniginis prizas Baltijos šalių loterijų istorijoje. Iš tiesų lietuviai dar ilgai kalbės apie šį atvejį.

Ilgai netrukus žiniasklaidoje pasirodė dar viena žinia – vilnietei loterijos bilietas atnešė 20 tūkst. eurų.

Nors pastarasis laimėjimas nėra toks didelis, pastebima, kad šios ir panašios sėkmės istorijos, nušviečiamos žiniasklaidoje, paskatino daugiau žmonių įsitraukti į loterijos žaidimus. Ką tai rodo, kaip lengvai gauti dideli pinigai pakeičia žmonių gyvenimus ir ar visada į gera?

Loterija – dar viena kontrolės iliuzija

Visų pirma, psichoterapeutas Olegas Lapinas atkreipia dėmesį, kad loterija yra sėkmės kontrolės iliuzija.

„Žmonės, kurie lošia, neretai atsitiktiniame pasaulyje bando pasijusti ne atsitiktiniai, o kryptingi. Pavyzdžiui, tie, kurie stato tam tikrą skaičių, jie ne šiaip stato, jie renka laimingus skaičius. Tie, kurie perka loterijos bilietą, dažnai bando kokias nors numerių kombinacijas. Tačiau loterija yra iliuzija, kad aš kontroliuoju sėkmę“, – aiškino jis.

Loterijos bilietai / Bendrovė

Nors kalbinti ekspertai sutinka, kad žmogus, laimėjęs loterijoje didelius pinigus, pirmas kelias dienas dažniausiai jaučia euforiją, visgi jie sako, kad jis taip pat gali jausti ir nerimą.

„Laimėję visi apsidžiaugia, šokinėja iš laimės. Čia lygiai taip pat, kaip vaikas radęs kalėdinę dovaną po egle. Tačiau ir malonūs, ir nemalonūs įvykiai gali sukelti stresą. Būtinybė prisitaikyti ištinka tiek tapus varguoliu ir praradus visą turtą, tiek ir turtuoliu. Vadinasi, abi situacijos yra stresinės“, – aiškino psichologas Gediminas Navaitis.

Svarbūs įsitikinimai, įpročiai ir vertybės

Vėliau, nuslūgus pradinėms emocijoms, žmogus pradeda veikti vadovaudamasis savo įsitikinimais, vertybėmis ir įpročiais. Tačiau O. Lapinas sako, kad visuomenėje vis dar vyrauja daug netinkamų įsitikinimų, susijusių su finansais. Pavyzdžiui, prietaras, racionalizuojantis žmonių neturtą.

Turi pinigų / Pixabay

„Neturtingi žmonės sakydavo savo vaikams, kad turtas – blogas dalykas, o turtingi žmonės – nelaimingi, vieniši, nemandagūs, apsupti visokių pavyduolių. Tokia idėja palengvino pavydo jausmą. Bet dabar, kai žmogus, tikėjęs tokiomis idėjomis, išlošė daug pinigų, tokias prielaidas, tikėtina, pritaikys ir sau“, – pasakojo ekspertas.

Jis pateikė ir kitą pavyzdį – tikėjimas, kad likimas negali apdovanoti nepaėmęs ko nors mainais.

„Labai daug žmonių tiki, kad pasaulyje yra pusiausvyra. Pavyzdžiui, tu neturėjai daug pinigų, bet bent jau tavo vaikai – sveiki. Tada žmogus, netikėtai išlošęs daug pinigų, gali padaryti išvadą, kad jam gyvenime dabar dėl to turi kažkas pablogėti. Pavyzdžiui, gali kilti nerimas, kad sveikatai kažkas atsitiks“, – aiškino psichoterapeutas.

Olegas Lapinas / Facebook

Todėl dėl neteisingų įsitikinimų, įpročių ar vertybių, anot jo, neretai didelę sumą pinigų išlošę žmonės daro veiksmus, ilgainiai privedančius prie pinigų praradimo.

„Atsiradus dideliam kiekiui pinigų, taip pat atsiranda tikimybė prarasti pinigus. Statistika sako, kad tie, kurie išlošdavo aukso puodus, labai retai kada galėdavo protingai pinigus investuoti. Pastebima, kad atsirasdavo impulsyvių pirkinių. Pavyzdžiui, žmogus nusipirkdavo labai brangų automobilį arba įdėdavo pinigus į rizikingą ir neapgalvotą apyvartą, po kurios pinigus prarasdavo“, – pasakojo O. Lapinas. Todėl jis, siekiant apsidrausti nuo tokių atvejų, rekomenduoja pasitarti su finansų konsultantu ir psichologu.

Kaip kardinaliai išlošus keičiasi gyvenimas?

Vis dėlto G. Navaitis nėra linkęs sutikti su niūriomis loterijų laimėtojų ateities tendencijomis. Tam įrodyti jis pasitelkė tyrimą, atliktą Jungtinėje Karalystėje. Jo rezultatai atskleidė, kad laimėjimas loterijoje britų gyvenimą pakeitė labiau į gerąją pusę – pagerėjo jų savęs vertinimas ir psichinė sveikata. Tačiau įdomu tai, kad apytiksliai 10 proc. apklausos dalyvių pabrėžė, kad jų fizinė sveikata, nors ir nežymiai, pablogėjo.

„Žinoma, mums tai sukelia klausimą, kodėl psichinė sveikata laimėjus gerėja, o fizinė nežymiai, bet gali pablogėti. Atsakymas labai paprastas – atsirado pinigų geriems cigarams ir viskiui. Kai kurių žmonių neracionalus vartojimas išaugo, tačiau tai nėra labai rimta problema“, – svarstė psichologas.

Kad gyvenimas po loterijos nepasikeitė arba pagerėjo, rodo ir tyrimai, atlikti Lietuvoje. 36 loterijų laimėtojų, laimėjusių daugiau negu dvejų metų pajamas, buvo klausiama, kaip keitėsi jų gyvenimas.

Dauguma apklaustųjų nurodė, kad santykiai su aplinkiniais po loterijos nepasikeitė, 3 žmonės iš 36 nurodė, kad jie pagerėjo, o 4 žmonėms pablogėjo. Santykiai šeimoje pagerėjo 16 apklaustųjų, pablogėjo dviem, o visiems kitiems nepasikeitė.

Laisvalaikis labai pagerėjo vienam žmogui, septyniems tiesiog pagerėjo, likusiems nepasikeitė. Nurodoma, kad nemažam tyrimo dalyvių skaičiui (aštuoniems žmonėms) taip pat labai pagerėjo buitis ir psichologinė savijauta (septyniems tyrimo dalyviams). Žymių pablogėjimų nepastebima.

„Daug pasigirsta kalbų apie tai, kaip ilgainiui bus blogai didelę pinigų sumą loterijoje išlošusiems žmonėms, nors iš tikrųjų blogai nebūna, būna priešingai. Dauguma apklaustųjų teigė, kad jų gyvenimas reikšmingai nepasikeitė arba pagerėjo.

Pagrindinę problemą galėtume išskirti profesinę veiklą, santykius su šeima ir aplinkiniais. Pastarieji, tikėtina, pablogėjo dėl pavydo. Galbūt ir patys laimėtojai per daug giriasi arba pradėjo į aplinkinius žvelgti iš viršaus. Visgi visais atvejais turėtume atkreipti dėmesį, kad yra nežymių pokyčių“, – rezultatus apibendrino G. Navaitis.

Gediminas Navaitis / Mykolo Romerio universitetas

Paklausus ekspertų, kada gyvenimą lengvai gauti pinigai pakeičia kardinaliai, O. Lapinas atsako, kad neturtingi arba mažiau turtingi žmonės yra labiau linkę drastiškai keisti savo gyvenimą nei tie, kurie dar prieš išlošdami didelę sumą pinigų jaučiasi labiau save realizavę.

Panašiai mąsto ir G. Navaitis: „Neturtingoje visuomenėje tarp pinigų ir laimės yra tiesioginis ryšys. Kuo daugiau pinigų, tuo daugiau ir laimės. Kada žmogus galvoja, kaip pavalgyti, kaip nusipirkti batus, sumokėti mokesčius, tada pinigai jo gyvenimą labai keičia.

Bet, kai jis visa tai turi, tada tolesnis pinigų didėjimas nebedaro tokios reikšmingos įtakos jo gyvenime ir jo laimės jausmui. Pasiekus išsivysčiusios šalies lygį, vertę įgyja tokie veiksniai kaip savęs realizavimas, kūrybingumas, gyvenimo kokybė ir pan.“

Panašius rezultatus rodo ir tyrimas, atliktas Švedijoje. Didžioji dalis Švedijos loterijų laimėtojų, kurie dirbo nekvalifikuotą darbą (pavyzdžiui, statyboje ar pramonėje) neretai persikvalifikuodavo. O tie, kurie dirbo kvalifikuotą, kūrybinį darbą (teisininkai, mokslininkai, žurnalistai) sumažino tik darbo apimtis.

Mąstyti reikia blaiviai

Po to, kai buvo laimėta didžiausia suma loterijoje Baltijos šalių istorijoje, pastebima tendencija – padaugėjo žmonių, įsitraukiančių į loterijos žaidimus ir besitikinčių išlošti taip pat nemažą sumą pinigų. Ekspertų teigimu, visuomenė patiki laimingais pavyzdžiais.

Kaip sako O. Lapinas, tikima iliuzija, kad išlošti yra labai lengva, bet niekada nesigirdi apie tuos pinigus, kurie yra pralošiami.

„Tiems, kurie loterijos bilietus perka dažnai, atsiranda iliuzija, kad jeigu aš 10 kartų neištraukiau sėkmingo bilieto, 11-ą ištrauksiu. Jeigu aš daug kartų bandysiu, tikimybė, kad išlošiu padidės.

Tačiau statistika rodo, kad nesvarbu, kelintą kartą trauki bilietą, tikimybė išlošti išlieka menka. Reali tikimybė – tiek, kiek yra laimingų loterijos bilietų. Jų skaičius nuo to, kelintą kartą tu trauki bilietą, nedidėja. Todėl reikia kartoti, kad mąstyti reikia bliaviai“, – aiškino psichoterapeutas.

Loterijos bilietai / Bendrovė

Nors G. Navaitis neskatina lošimų, jis sako, kad tokios sėkmingos istorijos turi labiau teigiamą poveikį visuomenei nei neigiamą.

„Apie 80 mln. turbūt dar negreit išgirsime, nes prieš tai didieji laimėjimai buvo 20 arba 10 mln. Bet ir šitie įvykiai turi tam tikrą teigiamą poveikį visai visuomenei. Visi mes truputį galime pagalvoti, ką veiktume gavę 100 mln. ar milijardą. Aišku, labai menka tikimybė, kad laimėsime, tačiau pats pasvarstymas leidžia geriau suprasti savo tikslus ir patį save“, – samprotavo psichologas.