5 veiksniai, kurie žaloja mūsų veido odą: kaip su tuo kovoti?

Vilnius

„Merci Merci beauty lounge“ salono savininkė A. Radavičienė. Asmeninio albumo ir freepik.com nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

207875

Šios savaitės tinklalaidės „Sekundė pliusams“ dalyje „Merci Merci beauty lounge“ salono savininkė A. Radavičienė kalba apie žalingą aplinkos poveikį mūsų odai. Didžioji dalis – 66 proc. šalies gyventojų sako nepastebintys arba nežinantys, kokį poveikį jų odai daro aplinkos tarša. Tačiau būtent tarša tapo šiuolaikinių mokslo tyrimų objektu: cheminės ir biologinės taršos dalelės sendina visų amžių ir tipų odą.

Net mūsų namuose, ofisuose ar kitose patalpose, kur mes praleidžiame daugiausiai laiko, yra aukšta taršos dalelyčių koncentracija. Tyrimai miestuose parodė, kad tarša greitai blogina odos būklę: ji gana lengvai įveikia odos apsauginį barjerą, didina pigmentaciją, skatina raukšlių susidarymą, bendrą jautrumą, sebumo išsiskyrimą ir dehidrataciją. Taršos poveikis – lyg grandininė uždegiminė reakcija, kuri galų gale trumpina odos jaunystę.

Natūralu, kad odos apsaugojimas nuo taršos dalelių poveikio – kosmetikos ateitis, ir sprendimų, mažinančių taršos poveikį odai poreikis tik didės.

1. UV spinduliai

Saulė yra vienas geriausiai žinomų aplinkos pavojų žmogaus odai. UV spinduliai (ultravioletinė šviesa) naikina odoje esantį elastiną ir kolageną. Oda greičiau raukšlėjasi, praranda elastingumą, padidėja odos pigmentacijos rizika.

2. Užterštumas

Aplinkos tarša, kaip smogas ir dujų emisija, žaloja mūsų organizmą tiek iš išorės, tiesiogiai veikdama odą, tiek iš vidaus, kai įkvepiame. Kaip ir UV spinduliai, teršalai neigiamai veikia odą, sukeldami jos sausėjimą, jautrumą ir priešlaikinį senėjimą.

3. Rūkymas

Tikriausiai nereikia papildomų komentarų. Rūkymas greitina senėjimo procesus ir raukšlių susidarymą. Oda praranda natūralų švytėjimą ir papilkėja.

4. Patalpų šildymas ir vėsinimas

Daugelis mūsų naudoja šildytuvus ir oro kondicionierius – taip jaučiamasi kur kas komfortabiliau. Deja, tai neigiamai veikia odą. Šildomas oras mažina drėgmę, tad oda ima sausėti. Panašiai vyksta ir su vėsinamu oru, kuris gali suerzinti mūsų odą.

5. Mėlyna šviesa

Mėlyna šviesa yra geriausiai matoma šviesos spektro dalis. Kaip ir daugelį kitų spalvos spektro dalių, ją skleidžia saulė. Tačiau ją spinduliuoja visi mums žinomi išmanieji įrenginiai: telefonai, kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai, televizoriai ir kt. Taip pat šią šviesą skleidžia LED lemputės.

Mokslininkai įrodė, jog mėlyna šviesa tiesiogiai veikia ne tik akis, bet ir mūsų veido odą. Ant veido gali atsirasti pigmentinių dėmių, veidas gali patinti, parausti, sudirgti.

Kaip sumažinti mėlynos šviesos daromą žalą?

Žinoma, pirmiausia reikėtų mažiau laiko praleisti prie kompiuterio ar telefono. Jei to išvengti nepavyksta, reikėtų sumažinti ekrano ryškumą ir telefoną laikyti kuo toliau nuo veido. Odai, kuriai jau prasidėjęs ankstyvasis senėjimas ar kaip prevencijai, rekomenduojama naudoti veido kremus ir serumus, kuriuose gausu vitamino C (askorbo rūgšties).

Vitaminas C sumažina ir pigmentinių dėmių atsiradimo riziką. Atkreipkite dėmesį, jog veido kremas būtų aprūpintas ir geležies dioksidu, kuris padeda sumažinti odos jautrumą mėlynai šviesai.

Daug ir dažnai drėkinkite veidą, veido kaukių ir drėkinančiųjų veido kremų pagalba. Odą puikiai detoksikuoja molio kaukės, kurios gali būti naudojamos kūnui (grožio salonuose, reabilitacijos centruose veidui molio kaukių yra gausu).

Pastaraisiais metais vis daugėja prekinių ženklų, kurie siūlo atskiras veido priežiūros linijas ar produktus, kurie skirti būtent spręsti šią problemą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt