5 taisyklės, kaip neprisipirkti nereikalingų daiktų per „Juodąjį lapkritį“

5 taisyklės, kaip neprisipirkti nereikalingų daiktų per „Juodąjį lapkritį“
Šiauliai
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro inf. Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.LT

„Black Friday“ arba Juodasisi penktadienis – tai iš Jungtinių Amerikos valstijų atkeliavęs reiškinys, žymintis dieną, kuomet galima pradėti ruoštis Kalėdoms ir imtis didžiojo Kalėdinio apsipirkimo. Šis penktadienis prasideda tuoj po Padėkos dienos (Thanksgiving) ketvirtadienio ir Juoduoju, dėl didelių žmonių srautų ir chaoso mieste, pakrikštytas JAV Filadelfijos policininkų dar prieš 60 metų.

„Juodasis penktadienis“, virtęs „Juoduoju lapkričiu“

Nors Juodasis penktadienis yra amerikietiškas reiškinys, tačiau vartotojiškumo kultūrai plečiantis Europoje, ši Kalėdinio apsipirkimo karštinė jau kurį laiką yra įsitvirtinusi ir Lietuvoje. Prekybininkams, rodos, jau nebeužtenka vieno mėnesio iki Kalėdų, todėl šventines nuolaidas ima siūlyti tuoj po Vėlinių. Didžiuosiuose prekybos centruose kapų žvakutes kaip mat pakeičia Kalėdinės dekoracijos, tuo tarpu internetinės parduotuvės „Black Friday“ skelbimus su išankstinėmis nuolaidomis ir pasiūlymais, skelbia neatsilikdamos nuo didžiųjų verslų.

Impulsyvūs pirkiniai = nebereikalingi daiktai

Pasiduoti reklamai ir nuolaidos ženkliukui - labai lengva. Tačiau dažnu atveju, pirkdami impulsyviai, prisiperkame visai nereikalingų daiktų. Jie ne tik greit nusibosta, bet ir, pasak psichologų, mus vargina. Kad šį lapkritį įsigytumėm tik tai, kas mums reikalinga ir teiktų džiaugsmą ne vienerius metus, o impulsyvūs pirkiniai tuoj pat netaptų atlieka, ŠRATC pataria prieš perkant, iškelti sau šiuos klausimus:

  1. Ar pirkčiau šį daiktą, jei jis kainuotų pilną kainą? Labai dažnai ką nors įsigyti mus suvilioja didelė nuolaida. Čiumpame daiktą, nes įsigydami jį sutaupysime x procentų sumos. Bet ar tikrai? Realių pinigų sutaupysime jo nepirkdami visiškai, tuo tarpu įsigydami tik todėl, kad pigus, atimsime iš savęs galimybę įsigyti tikrai vertingą/reikalingą daiktą (nes jo vietoje jau būsime įsigiję nereikalingą alternatyvą).
  2. Kas mane vilioja: daiktas ar jo prekinis ženklas (brendas)? Dažnai net nesuvokiame, kad perkame ne daiktą, o jo prekės ženklą. Tuomet užmerkiame akis, jei daiktas seniai išėjęs iš mados, su broku ar defektu, mums visai netinkantis ar netgi iki galo nepatinkantis, nes juk TO išsvajoto prekinio ženklo. Emocijai nuslūgus ir atsitokėjus, įsigytas daiktas lieka nereikalingas.

  3. Ar daiktas man teikia džiaugmą/išties yra reikalingas? Daiktams, kuriuos įsigyjame todėl, kad jiems taikoma nuolaida, dažnai nuolaidžiaujame. Gal ir ne toks, apie kokį svajojau, bet juk su nuolaida. Gal ir ne iki galo man tinka, bet su nuolaida. Gal ir trūksta tos funkcijos, bet juk su nuo lai da ir pan. Tik ar verta išleisti pinigus daiktui, kuris tėra to svajonių daikto alternatyva? Gal geriau jį aplenkti ir neišleidus sumos pinigų, juos atidėti taupyti tam vieninteliam?

  4. Kur dėsiu tą daiktą, kai man jis atsibos? Jei paklausus šio klausimo, iš karto norėsis atsakyti: „man jis niekada neatsibos ir nenorėsiu su juo skirtis visą gyvenimą“, ko gero šį daiktą įsigyti verta. Bet jei po klausimo imsite galvoti, kur tą daiktą reiks padėti, tuomet gal apskritai jo pirkti neverta.

  5. Jei daikto ieškote dovanai ir nieko tinkamo nerandate, nes JIS/JI VISKĄ TURI, gal vis tik geriau dovanoti ne daiktus, o savo laiką? Vienareikšmiškai – taip! Kepkite pyragus, megzkite šalikus, kurkite rankdarbius, dovanokite bilietus į spektaklį ar spa, sukurkite dainą, eilėraštį ar paveikslą – bet ką, kas nėra tiesiog iš parduotuvės nupirktas dar vienas daiktas. Laikas šiame amžiuje – pati brangiausia dovana.