30 milijonų eurų investicijos į šilumos ūkį

Kėdainiai

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

46091

AB „Panevėžio energija“ į regiono eksploatuojamą šilumos ūkį planuoja investuoti daugiau kaip 30 mln. eurų. Praėjusiais ir šiais metais pradėtus šilumos tiekimo tinklų ir katilinių rekonstrukcijų projektus planuojama baigti 2020 metais.

AB „Panevėžio energija“ gamina ir tiekia šilumą, karštą vandenį Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio, Kėdainių, Zarasų miestų ir rajonų vartotojams. Vykdomi projektai apima visus bendrovės regiono rajonus, todėl atnaujinti katilinių įrenginiai ir šilumos vamzdynai leis sumažinti šilumos gamybos sąnaudas ir nuostolius tinkluose, pagerins energijos tiekimo patikimumą visiems vartotojams ir prisidės prie klimato kaitos mažinimo – oro užterštumo šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Švaresnis ir pigesnis centralizuotas šilumos tiekimas

Aplinkosaugininkų teigimu, svarbu ne tik ieškoti pigiausio šildymo būdo, bet ir įvertinti kiek kuras yra draugiškas aplinkai, kokią taršą deginamas jis išskiria. Centralizuotas šilumos tiekimas yra vienas iš pigiausių, saugiausių ir švariausių būdų apsirūpinant šiluma, nes didelio galingumo katilinėse yra kur kas lengviau efektyviai naudoti kurą šilumos gamybai nei jį deginti nedideliuose pastatuose, kai kaminuose nėra teršalų valymo įrenginių. Centralizuotas šildymo būdas tampa vis patrauklesniu apsirūpinant šiluma, vis daugiau vartotojų jungiasi prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Tokį vartotojų elgesį skatina ne tik tai, kad nereikia patiems rūpintis kuru, nereikia kūrenti, prižiūrėti ir remontuoti įrenginių, bet ir užtikrinama priešgaisrinė sauga, sukuriama švaresnė aplinka. Šilumos tiekėjo pastangos mažinti šilumos kainą taip pat didina klientų pasitikėjimą.

Daugiau biokuro šilumos gamyba

Siekdama kuo mažesnių šilumos kainų, AB „Panevėžio energija“ planuoja šiais metais pradėti dviejų katilinių rekonstrukcijas Panevėžio mieste. Mažinant priklausomybę nuo gamtinių dujų ir siekiant mažesnių šilumos gamybos sąnaudų, gamtines dujas pakeičiant daugiau nei du kartus pigesniu biokuru, katilinėse bus pastatyti biokuru kūrenami du nauji po 8 MW galios vandens šildymo katilai su 1,8 MW galios kondensaciniais ekonomaizeriais, kurie leis efektyviau naudoti pirminę biokuro energiją ir prisidės prie gamtinių išteklių tausojimo.

Prie biokuro plėtros šilumos gamybai prisidės ir Pasvalio katilinės rekonstrukcija, kurios metu bus statomas naujas biokuro 4 MW galios vandens šildymo katilas su 1 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu. Biokuro katilas pakeis esamą susidėvėjusio dujinio kuro katilo šilumos gamybą.

Atsižvelgiant į centralizuoto šilumos tiekimo svarbą ir siekiant išsaugoti sukurtą infrastruktūrą, įgyvendinant projektą Pasvalio r. Narteikių gyvenvietės katilinėje nusidėvėjęs biokuro katilas bus keičiamas nauju, pasižyminčiu efektyvesne šilumos gamyba dėl pažangesnio degimo proceso valdymo. Vietoj esamo katilo bus sumontuotas naujas tos pačios 1 MW galios biokuru kūrenamas katilas.

AB „Panevėžio energija“ planuoja, kad dėl įgyvendintų biokuro plėtros projektų, esant dabartinei biokuro kainai, šilumos kaina mažės daugiau nei 7 procentais.

Visiems biokuro panaudojimo šilumai gaminti projektams skirta iki 3,8 mln. eurų Europos Sąjungos parama, o projektų vertė sudarys apie 8 mln. eurų.

Panaudojant ES paramos ir bendrovės lėšas į biokuro plėtros projektus, AB „Panevėžio energija“ kasmet didina biokuro naudojimą, kasmet keičiasi bendrovės kuro struktūra. Nuo 2010 metų biokuro naudojimas AB „Panevėžio energija“ eksploatuojamose katilinėse išaugo beveik 3 kartus. 2017 metais vartotojams daugiau kaip 70 proc. patiektos šilumos buvo pagaminta biokuru ir panaudojant atliekinę technologinę šilumą.

55 kilometrai šilumos vamzdynų bus pakeisti naujais

Didindama centralizuotos šilumos tiekimo sistemos efektyvumą, mažinant šilumos perdavimo nuostolius, 2017 metais AB „Panevėžio energija“ visuose eksploatuojamuose šilumos ūkio rajonuose pradėjo vykdyti aštuonis šilumos tinklų rekonstrukcijų projektus, kurių metu bus pakeista 33 km šilumos vamzdynų. Praėjusiais metais jau buvo sumontuota apie 17 km ilgio naujų šilumos vamzdynų. Kiti vamzdynai bus pakeisti šiais metais iki prasidedant naujam šildymo sezonui. 2018 metais AB „Panevėžio energija“ pasirašė projektų darbų rangos sutartis dėl 22 km šilumos vamzdynų atnaujinimo ir sutartį dėl naujų šilumos tinklų statybos Rokiškyje ir Zarasuose. Projektai bus įgyvendinti iki 2020 metų.

Rekonstruojamų šilumos tinklų vamzdynų eksploatavimo trukmė daugiau nei 30 metų, todėl juos būtina keisti dėl trūkimo grėsmės ir galimų šilumos tiekimo sutrikimų. Nauji, pramoniniu būdu izoliuoti vamzdžiai su įmontuota nuotėkio kontrolės sistema, pakeis senus, dėl izoliacijos susidėvėjimo šilumą prarandančius, vamzdžius. Iš viso bus rekonstruota daugiau kaip 55 kilometrai vamzdynų atskiruose šilumos tinklų ruožuose.

„Planuojama, kad pakeitus senus vamzdynus naujais, šilumos nuostoliai tinkluose sumažės apie 2,5 proc., o tai sudarys galimybę sutaupyti apie 19 tūkst. MWh šilumos – tokį centralizuotai tiekiamos šilumos kiekį per 2017 metus sunaudojo patalpų šildymui ir karštam vandeniui gyvenamieji namai Kupiškyje. Atnaujinti šilumos tinklai leis sumažinti šilumos gamybos sąnaudas ir užtikrinti saugų, patikimą šilumos tiekimą vartotojams, ko negalėjo užtikrinti seni, izoliuoti stiklo vata, prieš kelis dešimtmečius pakloti vamzdynai betoniniuose kanaluose“, – sakė AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Petras Diksa.

AB „Panevėžio energija“ vykdomiems šilumos tinklų rekonstrukcijų projektams finansuoti skirta iki 50 procentų projektų vertės parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Projektų vertė sudarys apie 22,8 mln. eurų.

2017 m. AB „Panevėžio energija“ eksploatuojamų šilumos tinklų ilgis sudarė 272 km, iš jų – 82 km ilgio atnaujintų vamzdynų tinklai.

AB „Panevėžio energija“ informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt