Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gintaro Lukoševičiaus, Panevėžio miesto savivaldybės, bibliotekos nuotr.
Vaiva KasiulynaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Panevėžio miesto savivaldybės Viešajai bibliotekai šie metai jubiliejiniai – švenčia 30-ąjį gimtadienį. Ta proga lapkričio 20 dieną Muzikiniame teatre įvyks Padėkos vakaras bibliotekos draugams.
Įsteigta prieš 30 metų
Panevėžio savivaldybės Viešoji biblioteka įsteigta 1989 metais sausio 16 dieną tuometinio Panevėžio miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu.
Biblioteka buvo atskirta nuo Panevėžio viešosios – centrinės bibliotekos (dabar Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka) ir turėjo 16 filialų: 7 miesto masines bibliotekas ir 9 profsąjungų bibliotekas bei 6 kilnojamąsias bibliotekėles ir 8 išdavimo punktus. Profsąjungų bibliotekos netrukus atsiskyrė.
Be nuolatinių patalpų, su labai mažu etatų skaičiumi Viešoji biblioteka galėjo suformuoti tik minimalią struktūrą: Spaudinių tvarkymo ir komplektavimo, Skaitytojų aptarnavimo, Informacijos ir bibliografijos skyrių, atliekantį ir skaityklos funkcijas. Vėliau vieno filialo pagrindu buvo suformuotas Vaikų literatūros skyrius.
Užėmė knygynus
Antrus metus bibliotekai vadovaujanti Loreta Breskienė naujienų portalui JP sakė, kad tokia buvo prieš 30 metų biblioteka.
„Dabar bibliotekos padalinių yra kur kas mažiau ir jie išsidėstę visame Panevėžio mieste. Yra Viešoji biblioteka, kuriame yra abonementas ir informacijos skyrius, vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“ ir šeši bibliotekos padaliniai: Parko, „Židinys“, Smėlynės, Šiaurinė, „Šaltinėlis“, „Žiburėlis“, – pasakojo L. Breskienė ir aiškino, kad labai įdomi dviejų bibliotekos padalinių atsiradimo istorija:
„Smėlynės ir „Židinio“ bibliotekos atsirado vietoje bankrutavusių knygynų. Pradžioje bibliotekos veikė kartu su knygynais, bet ilgainiui knygynai nebeišsilaikė ir liko tik bibliotekos.“
Veiklų daug ir įvairios
Pasak kultūros įstaigos vadovės, biblioteka yra ne tik įstaiga skolinanti leidinius į namus.
„Tai renginiai, parodos kompiuterinio raštingumo mokymai, internetas, konsultacijos. Veiklų išties daug. Džiaugiamės naujovėmis. Šiaurinėje bibliotekoje įkurtas klubas tėveliams su vaikais iki trejų metų „Slieko Zigmučio pievelė“ ir prie bibliotekos pastatyta lauko biblioteka – knygų mainų namelis“, – didžiavosi bibliotekos veikla L. Breskienė ir sakė, kad Padėkos vakare bus padėkota visiems bibliotekos draugams.
Pasiteiravus, ar Padėkos vakare bibliotekai bus suteiktas vardas, Panevėžio viešosios bibliotekos direktorė L. Breskienė aiškino:
„Vardas nebus dar suteiktas, nes Savivaldybei pateikėme oficialų raštą su prašymu suteikti įstaigai vardą, bet jo suteikimą turi patvirtinti Panevėžio miesto taryba. Todėl reikia laukti oficialaus patvirtinimo.“
Renkasi poetės vardą
Anot bibliotekos vadovės, buvo paskelbta apklausa, kurioje buvo siūloma bibliotekai vardą rinktis iš kelių Panevėžio kultūrai nusipelniusių asmenybių: rašytojo, pedagogo Motiejaus Lukšio, poetės Elenos Mezginaitės, kunigo, rašytojo Julijono Lindės-Dobilo, vaikų rašytojo Mato Grigonio bei buvusio „Panevėžio balso“ redaktoriaus, rašytojo Konstantino Jasiukaičio.
„Be to, savo kandidatus galėjo pateikti ir patys apklausos dalyviai. Apklausos rezultatai parodė, kad iš 446 dalyvavusiųjų apklausoje 47 proc. pasisakė už Elenos Mezginaitės vardo įamžinimą. Tai tikrai svarus argumentas, o ir bibliotekos kolektyvui toks skaitytojų pasirinkimas svarbus. Biblioteka jauna – 30 metų – ir norisi suteikti jai šio laikmečio žmogaus vardą. Poetė, žurnalistė E. Mezginaitė tikrai nusipelnė būti įamžinta Panevėžyje“, – teigė bibliotekos direktorė L. Breskienė.
jusupnv-03-1.jpg