Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
www.freepik.com nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Šis fenomenas pastebėtas dar COVID-19 epidemijos pradžioje: vyrai serga dažniau ir sunkiau. Jų miršta daugiau nuo plaučių viruso už moteris. Vienareikšmio atsakymo medikai nežino, tačiau turi keletą hipotezių.
Vienas dalykas krito į akis Uhano medikams, kai jų mieste įsisiautėjo klastinga plaučių liga: jiems teko kur kas daugiau pacientų vyrų nei moterų. Ir pastarosioms sekėsi sirgti lengviau. Pirmieji tyrimai atskleidė, kad susirgusių vyrų mirtingumas siekia 2,8 proc. , o moterų – 1,7 proc.
Kai Kinijos epidemija išsiplėtė po pasaulį ir virto pandemija, kitų šalių medikai taip pat pastebėjo šį dėsningumą.
Didžiausia COVID-19 rizika: senas, ligotas, vyriškos lyties
Pagyvenę žmonės, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis, priskiriami rizikos grupei. Didžiausia mirties rizika gresia tiems, kuriems daugiau kaip 80 metų. Chroniškos ligos – ypač širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligos, diabetas – yra atskiri rizikos veiksniai. Papildomai prie jų reikėtų pridurti vyrišką lytį.
Panašus užsikrėtusiųjų skaičius, skirtinga eiga
Nuo infekcijų skaičiaus šis fenomenas neturėtų priklausyti. Nors užsikrečia daugiau vyrų nei moterų, šis santykis, kaip apskaičiavo Roberto Kocho instituto mokslininkai, yra 52:48 proc. Tuo negalima paaiškinti, kodėl vyrų ir moterų, mirusių nuo koronaviruso, santykis sudaro 65:35 proc.
Kodėl miršta daugiau vyrų nuo COVID-19 viruso? Mokslininkai atsakymo nežino, tik gali spėlioti.
1. Rizikos veiksnys: rūkymas
Kinijos mokslininkai pirmiausia galvojo apie rūkymą. Jų šalyje rūko daugiau kaip 50 proc. vyrų ir mažiau kaip 3 iš 100 moterų. Vyrų plaučiai būna dažniau pažeisti tabako dūmų.
Vakarų šalyse skirtumas tarp rūkančių vyrų (kas ketvirtas) ir moterų (kas penkta) yra nedidelis. Be to, iš atliktų tyrimų žinoma, kad moterų plaučiai yra neatsparesni tabako žalai. Dėl to teoriškai turėtų būti daugiau moteriškos lyties aukų nuo koronaviruso pandemijos.
Tad rūkymo hipotezė nepaaiškina, kodėl visose šalyse miršta daugiau vyrų.
2. Rizikos veiksnys: sveika gyvensena
Manoma, kad vyrai prasčiau rūpinasi savo sveikata, todėl jų bendra fizinė būklė vyresniame amžiuje būna blogesnė už moterų. Moterys labiau vertina sveiką gyvenimo būdą, geriau maitinasi, sunegalavusios greičiau kreipiasi į gydytojus pagalbos. Ir tai galėtų nulemti jų mažesnį mirtingumą.
Tačiau ir ši hipotezė neturi tvirto pagrindo.
3. Rizikos veiksnys: imuninė sistema
Bene labiausiai įtikinantis minėto fenomeno paaiškinimas būtų lyčių imuniteto skirtumai.
Moterų imuninė sistema iš esmės geriau susidoroja su daugybe virusų. Moteriškas lytinis hormonas estrogenas stiprina imuninių ląstelių antivirusines reakcijas. O vyriška imuninė sistema reaguoja silpniau ir lėčiau arba visai nereaguoja, kai susiduria su koronavirusu. Tai nulemia vyriškas lytinis hormonas testosteronas, slopinantis imuninės sistemos reakciją.
Dviguba X chromosoma daro moteris atsparesnes
Daug už imuninę sistemą atsakingų genų yra X chromosomoje, kurių moterys turi dvi. Tikriausiai dėl to moterų imuninė sistema valdoma aktyviau už vyrų.
Tai turėtų atsispindėti ir koronaviruso antikūnių kiekiuose, kuriuos infekcijos metu sukuria organizmai. Atitinkami moksliniai tyrimai jau pradėti.
Imunologas Marcus Altfeldas iš Hamburgo Heinricho Pettes instituto paaiškino, kad moterų imuninės sistemos reakcija neleidžia išsivystyti labai sunkiai plaučių uždegimo formai, kurios jau neįmanoma sustabdyti, rašo vokiečių portalas „Focus.de“.
Pirmoji savaitė nuo užsikrėtimo, per kurią dauginasi virusai, nulemia, ar pacientas pats savaime pasveiks, ar išsivystys sunki COVID-19 infekcijos forma. Ligos eiga priklauso nuo to, kaip greitai ir stipriai per pirmąją savaitę į virusus reaguos imuninė sistema. Ir šiuo atžvilgiu vyrai atsilieka.
alfalt-logo-skaidrus.png