Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi Etaplius.lt archyvo nuotr.
Irtautė GutauskaitėŠaltinis: Etaplius.LT
„Šių metų sausio-vasario mėnesiais Klaipėdos miesto ugdymo įstaigose vykdėme aplinkos ištyrimą dėl narkotinių medžiagų paplitimo, informavome visas ugdymo įstaigas apie tokią galimybę, kad tokį testavimą planuojame vykdyti. Ir tos ugdymo įstaigos, kurios norėjo, tą testavimą ir atliko. Ne visos atliko, iš 40 mokyklų 28 sutiko. Ir 27 ugdymo įstaigose iš 28-ių radome narkotinių medžiagų pėdsakų“, – „Žinių radijui“ pirmadienio vakarą teigė Klaipėdos miesto Visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja R. Baliutavičiūtė.
„Pagrindinė narkotinė medžiaga paplitusi šiose mokyklose buvo kokainas“, – akcentavo R. Bliutavičiūtė.
Pasak jos, 2021-aisiais vykdyto tyrimo, kuriame dalyvavo 30 mokyklų iš 40, metu dažniausiai aptinkama narkotinė medžiaga buvo kanapės. Taip pat medžiagų pėdsakų buvo rasta mažiau ugdymo pėdsakų nei šiais metais – 12-oje mokyklų iš 30.
„Lyginant mūsų testavimą, matome, kad labiau paplitusios tos medžiagos nei 2021 metais. Ir narkotinė medžiaga skiriasi. Iš tikrųjų dabar rasta narkotinė medžiaga yra kur kas stipresnė nei prieš tai vykdytame tyrime buvo kanapės“, – sakė Visuomenės sveikatos biuro atstovė.
Pasak R. Baliutavičiūtės, visuomenės sveikatos specialistai mano, kad kanapių pėdsakų sumažėjimas galėjo įvykti dėl šios medžiagos suskystinimo ir pylimo į elektroninių cigarečių talpas. Ji pridūrė, kad šiais metais kanapių pėdsakų rasta tik vienoje mokykloje.
„Įvairių pamąstymų tarp mūsų kilo, kodėl neberandam kanapių, gal tai įtakoja, kad vartoja mokiniai labiau suskystintas kanapes, kurios pilasi į elektronines cigaretes, ir dėl to mūsų testai neatranda šių medžiagų, nes mūsų testai 4 narkotines medžiagas atpažinti galėjo. Tarp jų buvo kanapės, bet jų radome tik vienoje mokykloje“, – svarstė R. Baliutavičiūtė.
„Ir turbūt liūdina tai, kad visose, visų tipų mokyklose yra aptinkami narkotinių medžiagų pėdsakai. Seniau mes labiau akcentuodavom gimnazijas ir profesines mokyklas, ten, kur vyresni mokiniai mokosi, o šis tyrimas atskleidė, kad jau ir progimnazijose ta problema yra ir į tai reikėtų atkreipti dėmesį“, – pridūrė ji.
Anot visuomenės sveikatos specialistės, nors šis tyrimas neparodo paties mokinių vartojimo fakto, jis atskleidė, kad narkotinės medžiagos yra šalia mokinių ir tai yra problema. R. Baliutavičiūtė pridūrė, kad reikia daugiau šviesti moksleivius apie narkotinių medžiagų vartojimą ir jo pasekmes.
„Tyrimas neparodo pačio vartojimo fakto, tai parodo tik narkotikų pėdsakų buvimą aplinkoje. Bet jau tai ženklas, kad vis tiek tos narkotinės medžiagos yra šalia mokinių ir tai yra ganėtinai stipri problema“, – pabrėžė visuomenės sveikatos specialistė.
„(Reikia – ELTA) didinti švietimą, daugiau kalbėti apie tai. Kiekviena mokykla individualiai sprendžia, kaip elgsis ir ką darys dar papildomai, nors ir taip ganėtinai daug dirba mokyklos ta tema. Mes, kaip visuomenės sveikatos specialistai, tiesiog einam į mokyklas, kalbame ne tik su mokiniais, kalbam ir su bendruomenėm, su tėvais, ir per švietimą bandome stiprinti tas žinias ir tėvų, ir mokinių“, – pažymėjo R. Baliutavičiūtė.