2024-ieji buvo Lietuvos išskirtinių pasiekimų metai

Šiauliai

Ša­ky­nos ir Pik­tui­žių kai­mų pa­ke­lė­je, ša­lia va­žiuo­ja­mo­jo ke­lio nu­si­drie­kė sta­las, ku­rį šių kai­mų bend­ruo­me­nės sta­tė siek­da­mi re­kor­do. Nu­ties­tas be­veik 4 km (be 9 met­rų) vai­šių sta­las su­jun­gė dvi gy­ven­vie­tes. (Jo­no Vaps­vos nuo­tr.)

Vytautas NavaitisŠaltinis: Etaplius.LT

338178

2024 metai buvo gausūs registruotais naujais neįtikėtinais pasiekimais. Keli jų registruoti ir Šiaulių apskrityje.

Politinėje Lietuvos padangėje 2024 m. pasižymėjo rinkimų gausa. Jų metu sužibėjo Gitanas Nausėda. Respublikos Prezidento rinkimų pakartotiniame balsavime (II ture) už jį balsavo 98,49 proc. arba 1 177 928 rinkėjai. Tokiu būdu buvo pagerintas ankstesnis didžiausias prezidento rinkimuose palaikymo procentas.

Į Europos parlamentą patekę Vilija Blinkevičiūtė ir Valdemaras Tomaševskis tapo daugiausiai – po 4 kartus – išrinktais į Europos Parlamentą nariais. Emanuelis Zingeris tapo daugiausiai – 9 kartus – išrinktu Seimo nariu. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą iškėlus, jis 1990 m. išrinktas Seimo nariu Lazdynų apygardoje. Nuo 1992 m. ir vėlesniais – 1996, 2004, 2008, 2012, 2016, 2020 bei 2024 metais į Lietuvos Respublikos Seimą pateko pagal sąrašą.

2024 m. Seimo rinkimai pasižymėjo ir tuo, kad buvo daugiausiai atsisakiusiųjų jame dirbti. Net keturi į Seimo narius išrinkti asmenys, dalyvavusieji 2024 m. Seimo rinkimuose, nepanoro tapti Seimo nariais. Taip rinkėjus apgavo Vilija Blinkevičiūtė, Gabrielius Landsbergis, Virginijus Sinkevičius (pirmą kartą jis tai padarė 2019 m. lapkričio 29 d.) ir Aurelijus Veryga.

Politinių išskirtinių pasiekimų sąrašą papildė ūkininkai sausio 23–25 d. suvažiavę į Vilnių 1 288 traktoriais. Šią techniką jie išrikiavo Vilniaus Gedimino prospekte ir aikštelėje prie Seimo. Tai buvo daugiausiai traktorių vienoje vietoje subūręs protesto renginys.

Tuomet reikalauta panaikinti valdančiųjų daugumos nuo 2024 m. įvestą suskystintoms naftos dujoms padidintą akcizo mokestį, grąžinti buvusią žymėto dyzelino naudojimo tvarką, atšaukti prievolę atkurti daugiametes pievas, spręsti vadinamąją „pieno krizę“, atsisakyti saugomų teritorijų plėtros, sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.

Šiau­liuo­se vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me brei­ko šo­kių tur­ny­re „Sun Ci­ty Batt­le‘24“ Egi­di­jus Gu­taus­kas at­li­ko dau­giau­siai – 23 ap­si­su­ki­mus ant gal­vos ir dau­giau­siai – 15 ap­si­su­ki­mų ant nu­ga­ros. (Sun Ci­ty Batt­les 2024 / Ext­re­me nuotr.)

Technika naudota ir kitaip. Pavyzdžiui, uteniškis lenktynininkas Renaldas Šeinauskas Utenos 763 metinių šventėje rugpjūčio 22 d. padovanojo naują Lietuvos rekordą – 9,5 „saulutės“ išstovėjo ant stogo, t. y. vairuotojas stovėjo ant stogo tuo metu, kai automobilis pats suka „saulutes“ aplink savo ašį.

Stovėjimu ne ant automobilio, bet ant rankų stebino kupiškėnas Marius Praniauskas. Jis ilgiausiai suglaudus plaštakas stovėjo ant rankų – 2 min. 4 s, ilgiausias stovėjimas ant rankų išlaikant pusiausvyrą ant ritinio ir lentos – 1 min. 35,15 s, ilgiausiai stovėjo ant vienos rankos – 1 min. 16,5 s, ilgiausiai stovėjo ant vienos rankos išlaikant pusiausvyrą ant pripučiamo minkšto pusiausvyrinio puskamuolio – 1 min. 7,65 s.

Be to, jis pakėlė didžiausią – 40 kg svorį – stovėdamas ant vienos rankos ant pusiausvyrinio puskamuolio ir tą svorį išlaikė ilgiau nei 8 s. Medžiaga apie šiuos išskirtinius M. Praniausko pasiekimus pateikta „Guinness“ rekordų tarnybai, laukiama patvirtinančių diplomų.

Vilniečiai stebino pasiekimais ne ant rankų, o ant galvos. Šiauliuose balandžio 27 d. vykusiame tarptautiniame breiko šokių turnyre „Sun City Battle‘24“ Egidijus Gutauskas atliko daugiausiai – 23 apsisukimus ant galvos ir daugiausiai – 15 apsisukimų ant nugaros, o dar besimokantis Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijoje mokinys Simas Kaušylas atliko daugiausiai – 51 kartą apsisukimų „malūnu“.

Ma­žiau­sia – 8,5 cm aukš­čio ir 12,5 cm plo­čio skulp­tū­ra Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne – „Skai­tan­tis vai­kas“ su­kur­ta rad­vi­liš­kie­čio dai­li­nin­ko, skulp­to­riaus ir gra­fi­ko Mar­ty­no Gau­bo. („Išs­kir­ti­niai pa­sie­ki­mai“ ar­chy­vo nuo­tr.)

Mokiniai iš visos Lietuvos dalyvavo 10-oje didžiausioje mokinių profesinio veiklinimo iniciatyvoje „Šok į tėvų klumpes 2024“, surengtoje Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros. Jos metu 51 574 mokiniai iš 356 švietimo įstaigų, 2 996 karjeros specialistai ir pedagogai, 2 910 mokinių tėvų ir artimųjų dalyvavo 665 profesinio įveiklinimo renginiuose. Per 3 473,2 akademines valandas buvo aplankytos 2 479 įvairios darbovietės ir susipažinta su 578 skirtingomis profesijomis jų darbo vietose.

2024 m. daržovių augintojai nustebino išskirtinio dydžio derliumi. Saulius Skersys iš Pakrempės k. (Trakų r.) išaugino didžiausią – 329,5 kg svorio moliūgą. Šis „Atlantic giant“ veislės moliūgas tapo Lentvaryje vykusios derliaus šventės pagrindine puošmena.

Nelijus Zaleckis iš Gabriliavos (Elektrėnų sav.) džiaugėsi išskirtiniu – didžiausiu arbūzu. Jis svėrė 27,56 kg, buvo 65 cm ilgio, 51,5 cm aukščio, 109 cm apimties.

Tačiau keisčiausia – Irena Gudeikienė iš Širvintų – suglumino savo netikėtu atradimu. Nors augino jai įprastus česnakus nenaudodama cheminių trąšų, tarp jų netikėtai išsiskyrė viena milžiniška česnako skiltelė. Ji svėrė 172 g, jos apimtys buvo 26 ir 25 cm, aukštis – 8,6 cm, plotis – 8,7 cm, o storis – 5,9 cm. Kokia buvo visa česnako galva, deja, neaišku, nes ji iki matavimų jau buvo išardyta.

2024 m. lapkričio 30 d. Panevėžio ir Pasvalio rajonų miškuose įvyko masiškiausia medžioklė. Joje dalyvavo 255 medžiotojai ir 17 varovų-medžiotojų su šunimis. Pažymėtina, kad medžiotojų būrelių „Pyvesa“ ir „Kirkliniai“ žiemos medžioklės laikotarpio pradžios proga surengtoje medžioklėje buvo jaučiama ne tik meilė medžioklei, bet ir visuomeninė atsakomybė – prisidėta aukomis, siekiant sutaisyti Raseinių rajono, Kaulakių kaimo vaikų ugdymo įstaigos „Akademija gamtoje“ stogą. Be to, dalis sumedžiotų gyvūnų buvo perduota Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje savanoriams, padedantiems nepritekliuje gyvenantiems žmonėms.

Medžioklė, miškai dar siejami ir su meškomis. Nors jos Lietuvoje negyvena, tačiau devynmetis Ąžuolas Šeduikis, atliko pratimą ant skersinio, gimnastų vadinamą „meška“. Bebaigdamas Marijampolės „Ryto“ pagrindinės mokyklos 3c klasę, jis dalyvavo Marijampolės sporto mugėje „Aš esu Marijampolė“ ir 134 kartus kybodamas ant skersinio žemyn galva, rankų jėga pakilo taip aukštai, kad galėjo, permetus kojas į kitą skersinio pusę, atsiversti ir pasiekti skersinio viršų. Tiek pat kartų, nepaleidęs skersinio, jis rankų jėga leidosi žemyn ir vėl pritraukė save aukštyn.

Kitas į Lietuvos vaikų išskirtinių pasiekimų knygas įrašytas asmuo yra Kristupas Kerulis iš Palangos senosios gimnazijos. Jis lavina balsą Klaipėdos vaikų operos studijoje pas dainavimo mokytoją Vytautą Valį ir daugiausiai – jau šeštą kartą – tapo respublikinio vaikų ir moksleivių dainų televizijos konkurso „Dainų dainelė“ laureatu. Anksčiau šio konkurso nugalėtoja šešis kartus buvo Evelina Sašenko iš Rūdiškių (Trakų r.).

Jonaviškis tautodailininkas Artūras Narkevičius iš beržo medienos pagamino mažiausią – 7,7 cm aukščio, 4,7 × 4,7 cm pagrindo žvakių liejimo įrenginį. Jo pagalba ne tik iš bičių vaško rankiniu būdu nuliejo mažiausią – 9 mm aukščio, 4 mm storio žvakę, bet ir jai iš beržo medienos sukūrė mažiausią – 1,05 cm aukščio, 15,5 × 11 mm pagrindo ploto, 9 × 7 mm viršutinės dalies ploto žvakidę.

Šis tautodailininkas „žaidžia“ ne tik su ugnimi. Lietuvos paminėjimo rašytiniame šaltinyje 1 015-ųjų metinių proga Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje jis surengė masiškiausią – 2 030-ties varžovų žaidimą „Kryžiukais-nuliukais“. Be to, jis sukūrė mažiausią – 6 mm pločio, 3 cm ilgio judamąjį žaislą. Jis švytuoja panašiai kaip lentų pjovėjas, kai pastatomas ant stalo krašto ir pajudinamas.

Tautodailininkas taip pat padarė mažiausią – 6,7 cm aukščio, 1 cm pločio, 0,5 cm storio kleketą – medinį įrankį garsams išgauti, naudotą medžioklės varovų ir kerdžių. Be to, A. Narkevičius padarė ir didelių daiktų: ilgiausias – 4,05 m ilgio, 4,2 cm kotelio pločio, 3,5 cm storio, 8,8 cm galvutės aukščio vąšelis, ilgiausias – 9,1 m ilgio medinis raktas, ilgiausia – 5,7 m ilgio, 8,5 cm aukščio, 20,5 cm pločio riešutų gliaudyklė. Ji skirta devyniems riešutams gliaudyti vienu metu.

Gausiausią raktų rinkinį – apie 7 000 raktų – taip pat sukaupė tautodailininkas Artūras Narkevičius. Per 25 metus sukaupti raktai yra iš Lietuvos, Ispanijos, Izraelio, JAV, Kinijos, Lenkijos, Rusijos, Turkijos. Kolekcijoje seniausias raktas yra 1880 m.

Per daugiau nei 22 metus gausiausią kolekciją katinų tema surinko Giedrė Liepuonė iš Giedručių k. (Šakių r.). 2024 m. šioje kolekcijoje buvo 8 608 eksponatai vaizduojantys katinus, sukurtus daugiau nei 40 pasaulio šalių.

Didžiąją kolekcijos dalį sudaro vizitinės kortelės, atvirukai, kišeniniai kalendoriukai, pašto ženklai, lipdukai, saldainių popierėliai, šokoladų bei šokoladukų įpakavimai, taksofonų bei trumpabangininkų kortelės, suvenyrai, laikrodžiai, papuošalai, knygos, įsegami ženkleliai, žaislai, įskaitant eglutės puošybos žaislus, puošybinės lėkštės ir indai, kalendoriai, taip pat buteliai su katinais etiketėse bei kitokie katinų pavidalo daiktai arba daiktai vaizduojantys katinus, ir, žinoma, – stalas laikomas skulptūrinių katinų.

Me­ni­nio ri­bo­ženk­lio „Lai­mės pa­sa­ga“ aukš­tis – 3,4 m., pa­sa­gos aukš­tis – 2,25 m., plo­tis – 2,12 m. (Zig­mo Ri­pins­kio nuo­tr.)

Nors 82 tarptautinės „Europos SPA ir balneologijos konferencijos“ atstovai iš Europos, Amerikos ir Azijos šalių Druskininkuose rugsėjo 26 d. atliko abiejų rankų purvo aplikacijos procedūrą ir nors aplikacijoms panaudota 400 litrų sapropelio purvo ir, nepaisant to, kad tai buvo masiškiausios purvo aplikacijų procedūros, surengtos Lietuvos kurortų bei Lietuvos sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos, rankas plauti reikia.

O švariom rankom Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijos 853 bendruomenės nariai iš 2 560 pyragaičių arba 10 240 sausainių „Du gaideliai“ išdėliojo ilgiausią ištisinę – 128,12 m ilgio, 5 cm pločio sausaininių pyragaičių eilę. Žinoma, prieš tai jie buvo pertepti glaistu ir papuošti, nes taip buvo ruoštasi mokyklos įkūrimo 105 metinių šventei.

Trumpai apie 2024 m. madas, kurias diktavo jau minėtas tautodailininkas iš Jonavos A. Narkevičius. Jis iš 2,4 cm² dydžio laikraštinio popieriaus „sukūrė“ ir mažiausią – 8 mm ilgio, 6,5 mm aukščio lankstytinę kepurę ir iš 266 suklijuotų laikraščių didžiausią – 9,35 m ilgio, 2 m aukščio lankstytinę kepurę. Negana to, jis per mėnesį išlankstė 847 kepures, ir jas apie 30 min. dėvėjo Jonavos Justino Vareikio progimnazijos mokiniai. Tuomet buvo suskaičiuota daugiausiai žmonių vienodomis kepurėmis.

VšĮ „Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba“ 2024 m. pradėjo naują veiklą. Dabar registruojami ne tik Lietuvos, Lietuvos vaikų, bet ir rajonų išskirtiniai pasiekimai. Štai keli pavyzdžiai: registruota didžiausia – 2,25 m aukščio, 2,12 m pločio pasaga Šiaulių rajone. „Laimės pasaga“ – taip pavadinta dizainerio Viliaus Purono pagrindinė puošybinė erdvinio riboženklio „Kužiai“ dalis. Visas riboženklis yra 3,4 m aukščio, pastatytas prie įvažiavimo į Kužius nuo Šiaulių–Kuršėnų plento. Tai istorinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino dovana Kužių miesteliui.

Mažiausia – 8,5 cm aukščio ir 12,5 cm pločio skulptūra Radviliškio rajone – „Skaitantis vaikas“ sukurta radviliškiečio dailininko, skulptoriaus ir grafiko Martyno Gaubo. Ji pastatyta po nedideliu medeliu vidiniame Radviliškio viešosios bibliotekos kiemelyje.

Kitus pasiekimus galima pamatyti feisbuko paskyroje „Pasiekimai“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt