2024 m. biudžetas: ruošiamas su atsarga, Lietuva – pasiruošusi laikytis ES ir nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių

Lietuva

freepik.com nuotr.

Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA

278215

Likus maždaug mėnesiui iki pateikimo parlamentui, kyla pirmosios diskusijos dėl 2024 m. biudžeto, kurio rengėjai užsimena, jog jis projektuojamas griežtai planuojant išlaidas. Drausmės reikalaus grąžinami įsipareigojimai Europos Sąjungos (ES) šalims laikytis Bendrijos fiskalinės drausmės taisyklių – vadinamųjų Mastrichto kriterijų.

Už kitų metų viešųjų finansų planavimą atsakinga Finansų ministerija – šiemet projektuojanti 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimą – pažymi, kad biudžetas formuojamas „su atsarga“: pagal fiskalinės drausmės nurodymus ir atsižvelgiant į išliekantį ekonominį neapibrėžtumą.

„Svarbu biudžetą formuoti su atsarga, siekiant atsakingos fiskalinės politikos įgyvendinimo, ypač dėl augančių skolos aptarnavimo išlaidų dėl palūkanų didėjimo, kartu atliepiant ekonomikos padėtį, tačiau papildomai neskatinant infliacinių procesų“, – teigia ministerija.

Už biudžeto stebėseną atsakingos Valstybės kontrolės (VK) teigimu, su tam tikru rezervu planuoti ir ankstesnių metų biudžetai, o neišsipildžius pesimistiškiausioms prognozėms sutaupytos lėšos buvo leidžiamos drausmingai.

Pasak VK ekonomistės Rasos Ibelhauptaitės-Duobienės, be europinių, Lietuvoje privalu laikytis nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių, kurių esmė – „gerais laikais kaupti, o blogais – leisti“. Šio principo, kaip pastebi ji, Lietuvoje pastaraisiais iššūkių metais buvo laikomasi.

Grįžta ES Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai – jie vis dar tobulinami

ES Stabilumo ir augimo pakto išimtys šalims narėms – išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos – taikomos nuo 2020 m., kai buvo įvestos reaguojant į pandemijos iššūkius bloko ekonomikoms.

Kad 2024 m. šie reikalavimai vėl bus taikomi Europos Komisija (EK) skelbė dar pavasarį. Kaip Eltą informavo Finansų ministerija, EK yra pasiūliusi fiskalinės drausmės taisyklių korekcijas, tačiau atnaujinimai dar nėra patvirtinti. Intensyvių diskusijų laukiama rudenį, o konsensuso – iki metų pabaigos, nors viešieji kitų metų finansai jau skaičiuojami pagal jas.

Taip pat biudžeto rengėjai remiasi kovą paskelbtomis EK fiskalinės politikos gairėmis, nacionalinėmis taisyklėmis.

„Planuojant kitų metų biudžetą ir rengiant biudžeto rodiklių įstatymo projektą, siekiama atsižvelgti į Komisijos pateiktas fiskalines gaires, 2023 m. Lietuvos Stabilumo programoje numatytą fiskalinės politikos kryptį ir remiamasi prielaida, kad bus taikomos ES fiskalinės drausmės taisyklės“, – komentuoja ministerija.

Pasak VK Biudžeto stebėsenos skyriaus vyriausiosios ekonomistės R. Ibelhauptaitės-Duobienės, Bendrija dar tariasi dėl reikalavimų toms šalims, kurios neatitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų.

Tačiau, mano ji, Lietuva priskiriama žemos rizikos šalims ir jai ES svarstomi pakeitimai – neaktualūs, kadangi valdžios sektoriaus skola siekia apie 38,4 proc. BVP.

„Lietuva turi pakankamai žemą skolos lygį, ji priskiriama žemos skolos rizikos šaliai ir EK nesiūlytų jai fiskalinio postūmio plano. Tai iš principo reiškia, kad mums taisyklės būtų laisvesnės. Mums tiesiog reiktų neperžengti 3 proc. deficito ir 60 proc. skolos lygio“, – Eltai teigė R. Ibelhaupaitė-Duobienė.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius taip pat teigė, jog Lietuvai nėra „didelės grėsmės“ prasilenkti su ES fiskalinės drausmės reikalavimais. Jo teigimu, Bendrijoje vykstančios diskusijos pirmiausia aktualios 13 valstybių su didesne nei 60 proc. skola, pavyzdžiui, Graikijai, kurios skola už BVP didesnė apie 1,5 karto.

„Lietuvai didelių grėsmių dėl šios taisyklės nematau. (...) Tikiu, kad vyksta naujo biudžeto braižymas, finalizavimas. Manau, kad Vyriausybė priims jį neviršydama 3 proc. (deficito – ELTA) gana nesunkiai, o didelio streso Lietuvai nebus“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.

Net ir esant taisyklių išimtims ankstesni biudžetai rengti drausmingai

Lietuvoje fiskalinę drausmę reglamentuoja atskiras, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas. Šiomis taisyklėmis siekiama išvengti politinių ciklų įtakos deficito ar valstybės skolos augimui, ekonomikai ir jos stabilumui.

Pagal jame dėstomą perteklinio valdžios sektoriaus taisyklę, kiekvienais metais, kuriais nesusidaro išskirtinės aplinkybės (pavyzdžiui, COVID-19 pandemija), valdžios sektoriaus balansas turi būti faktiškai perteklinis, o joms esant – deficitas negali būti didesnis nei Seimo nustatytas vidutinio laikotarpio tikslas. Pagal valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklę, esant ekonomikos pakilimui, valstybės išlaidų augimas turėtų būti ribojamas.

„Gerais laikais tiesiog turime kaupti, o blogais laikais – leisti. Tos taisyklės (...) iš principo ir pasako, ar mes kaupėme, kai turėjome kaupti, ir ar išleidome, kai turėjome išleisti“, – komentavo R. Ibelhauptaitė-Duobienė.

Įstatymas taip pat leidžia šių dviejų taisyklių nesilaikyti, jei susidaro išskirtinės aplinkybės.

„Dabar kai tos išskirtinės aplinkybės galiojo, šios taisyklės nebuvo taikomos, kad galėtume turėti didesnius deficitus ar neformuoti pertekliaus“, – teigė VK ekonomistė.

Su didesniu deficitu buvo formuojamas ir šių metų biudžetas – 4,9 proc. nuo BVP (ir 43 proc. skola). Vis tik, neišsipildžius prasčiausioms prognozėms dėl energetinių išteklių kainų, baigiantis šaltajam sezonui neigiamas viešųjų finansų balansas sumažintas iki 2,2 proc.

Tuo tarpu 2022 m., anot R. Ibelhauptaitės-Duobienės, dėl aukštos infliacijos valstybė gavo papildomų biudžeto pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio.

Tačiau, pastebi ji, tokios įplaukos neturėtų būti išleistos iškart vien dėl to, kad buvo neplanuotos.

„Bent jau tyrimai taip rodo, kad dėl infliacijos pajamos kaip ir iškart sureaguoja ir suneša tą papildomą dalį į biudžetą, o išlaidos yra linkusios reaguoti vėliau. Formuojant biudžetą tą irgi reiktų turėti omenyje, kad matyt tos infliacijos pasekmes jausime dar ilgai“, – pažymėjo R. Ibelhauptaitė-Duobienė.

Vis tik, sako ji, pastarųjų metų biudžetai buvo rengiami „fiskališkai drausmingai“, nors dalis biudžeto formavimo apribojimų negaliojo.

„Galime pasidžiaugti, kad 2021, 2022 metų biudžetai buvo suplanuoti su tikrai didesniu deficitu, o faktas buvo gerokai geresnis. Galime pasidžiaugti tuo, kad nepaisant to, jog gavome daugiau pajamų, nebuvo staiga sureaguota taip, kad jas kaip mat ir reikia išleisti.

Čia buvo pasielgta „fiskališkai drausmingai“, – kalbėjo R. Ibelhauptaitė-Duobienė.

Seimo narių pasiūlymai turi nemenką įtaką

Bendrijos fiskalinėms taisyklėms griežtėjant, biudžeto rengėjų ir parlamento laukia sudėtingas iššūkis suderinti valstybės finansines galimybes su politikų ambicijomis įtikti rinkėjams prieš kitąmet vyksiančius Seimo, prezidento ir Europos parlamento rinkimus.

Tą parlamentarams per pirmąjį Seimo rudens sesijos posėdį praėjusį sekmadienį priminė ir premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėžusi, jog biudžetas nebus parlamentinių partijų ar „rinkimų kampanijos piniginė“, o brangstančios skolos auginimas būtų našta ateities kartoms.

Siūlymų jau pateikusi ir Prezidentūra, pavyzdžiui – numatyti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį šeimoms auginančius vaikus. Gitano Nausėdos komanda taip pat ne kartą ragino svarstyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas būtiniausiems maisto produktams.

Pagrindinės šalies audito institucijos atstovė pažymi, kad kitose šalyse atliktos studijos rodo teigiamą fiskalinių apribojimų įtaką tokiems politikų bandymams įtikti rinkėjams, neretai nepagrįstiems pajamų šaltiniu.

„Lietuvoje nebuvo, tačiau pasaulyje politiniai biudžeto ciklai tikrai pripažintas ir studijuojamas reiškinys. O tos studijos būtent ir parodo, kad fiskalinės drausmės taisyklės leidžia sušvelninti tuos tokius politinius ciklus“, – sakė R. Ibelhauptaitė-Duobienė.

„Tad akivaizdu, kad Seimo narių pasiūlymai turi labai svarbią įtaką, nes biudžeto formavimas, vis dėlto, yra politikų susitarimo rezultatas“, – pažymėjo ji.

Pasak ekonomistės, parlamentarų siūlomos papildomos išlaidos „būtent ir apsprendžia biudžeto dydį“, o VK kasmet pastebi vis didesnes pasiūlymų sumas.

„Esame skaičiavę ir nuolat skaičiuojame, kad kiekvienais metais tų diskrecinių sprendimų skaitinė išraiška didėja. Vis didesnės sumos iš politikų sprendimų išeina pasiūlymuose“, – teigė R. Ibelhauptaitė-Duobienė.

Seimui, sako ji, privalu atsakingai planuoti valstybės finansus, ieškoti balanso tarp savų interesų ir šalies finansinių pajėgumų.

„Žinoma, jie siekia kažkokioms grupėms naudingų tikslų, tai nėra tušti dalykai. Bet reiktų atrasti balansą tarp fiskalinės drausmės užtikrinimo, interesų patenkinimo. Nuolat kalbame, kad reiktų ne tik numatyti deficitą didinančias priemones ir jas siūlyti, bet kartu atrasti tvarius pajamų šaltinius ir tikrai stengtis juos įgyvendinti“, – akcentavo valstybės auditorių atstovė.

2024 m. valstybės biudžeto projektą, kaip yra užsiminusi premjerė, šiemet tikimasi pateikti anksčiau nei spalio 17 d. – ką numato Seimo statutas. Pirmasis biudžeto variantas anksčiau parlamentui pateiktas ir pernai.

Biudžetas rengiamas pagal Finansų ministerijos rugsėjį atnaujinamą šalies ekonominės raidos scenarijų. Šią savaitę pristatytomis biudžeto rengėjų prognozėmis, Lietuvos BVP 2023 m. trauksis 0,4 proc., kitąmet – augs 1,7 proc.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt