Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Jurbarko kultūros centro nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Jurbarko KC
Prisiminsime jų kūrybos kelią, išgirsime jų rašytas dainas ir visi kartu pagerbsime iškilių asmenybių atminimą. Pristatome trumpas J. Gudavičiaus ir A. Šabaniausko biografijas bei numatomą 2023 metų renginių, skirtų Juozapui Gudavičiui ir Antanui Šabaniauskui atminti, planą. Nuoširdžiai kviečiame prisijungti, aktyviai dalyvauti renginiuose ir prisiminti bei pagerbti ypatingus mūsų krašto žmones.
Juozapas Gudavičius
Žymus vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius Juozapas Gudavičius gimė 1873 m. sausio 13 d. Skliausčių k., Jurbarko raj. Baigė Eržvilko pradžios mokyklą, vėliau įgijo muzikos mokytojo ir karo kapelmeisterio išsilavinimus. Vasaromis J. Gudavičius Skliausčiuose organizuodavo chorus.
Nuo 1898 m. dirbo kapelmeisteriu, 1908 m. Skliausčiuose suorganizavo pirmąjį lietuvišką chorą, o Eržvilke – pirmąjį pučiamųjų orkestrą. 1910 m. subūrė chorą Nemakščiuose, dėjo pastangas, kad choras bažnyčioje giedotų lietuviškai, rengė gegužines.
1912 m. atvyko į Tauragę, bandė įkurti muzikos mokyklą, organizavo chorus, dalyvavo teatro mėgėjų veikloje, rengė vakarus – koncertus. 1915 m. pasitraukė į Skliausčius, kur atgaivino chorą ir 1916 m. surengė didelį koncertą.
1918 m. Panevėžyje įsteigė muzikos mokyklą ir trumpai jai vadovavo. 1925 m. vėl sugrįžo į Skliausčius, kur vargonininkavo ir vadovavo chorui. Vėliau dėstė muziką Tauragės mokytojų seminarijoje ir komercinėje mokykloje, organizavo chorus ir orkestrus.
J. Gudavičius rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, sukūrė 72 dainas, 51 giesmę, 3 mišias, 46 kūrinius pučiamųjų orkestrui ir 6 kūrinius fortepijonui. J. Gudavičius mirė 1939 m. lapkričio 12 d. Niurkoniuose, palaidotas Panevėžio senosiose kapinėse.
Antanas Šabaniauskas
Antanas Šabaniauskas gimė 1903 m. gruodžio 20 d. Jurbarke. Būsimasis estrados dainininkas dainavimo subtilybių mokytis pradėjo pas Jurbarko katalikų bažnyčios vargonininką Joną Pocių.
Čia žinių sėmėsi kol baigė Jurbarko progimnaziją. Vėliau A. Šabaniauskas išvyko į Italiją, mokėsi katalikų vienuolyne, giedojo katedros chore, mokėsi solinio dainavimo. 1927 m. maestro grįžo į Lietuvą.
Kaip teigia muzikologas V. Venckus, maestro uždainavo „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“. Dainuojantį jį pastebėjo ir stoti į operos chorą pakvietė tuometinis Valstybės teatro dramos režisierius Borisas Dauguvietis.
Nuo 1927 m. rudens A. Šabaniauskas pradėjo profesionalaus dainininko karjerą. 1983 m. gruodį buvo surengtas paskutinis 80-metį šventusio A. Šabaniausko koncertas gimtajame Jurbarke.
1990 m. buvo įsteigta Antano Šabaniausko premija. Po sunkios ligos A. Šabaniauskas mirė 1987 m. vasario 9 d. Palaidotas Rokantiškių kapinėse.