2022-ųjų Lietuvos lengvosios atletikos sezono apžvalga: rekordai ir istoriniai medaliai

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: BNS

255092

2022 metai iš pradžių buvo pažymėti nacionalinių rekordų gerinimu, o vėliau šalies lengvaatlečiai savo pasirodymais džiugino ir tarptautinėse varžybose. Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) kviečia chronologine tvarka prisiminti sportininkų pasiekimus.

Žiemos sezone – rekordų gausa

Jau sausio viduryje vykusiame Valmieros (Latvija) lengvosios atletikos čempionate krito 30 metų laikęsis Lietuvos 200 m rungties uždarų patalpų rekordas. Jį pagerino 24-erių sprinteris Gediminas Truskauskas, distanciją įveikęs per 21,25 sek. Tiesa, vėliau, vasario mėnesį vėl Valmieroje vykusiose „Sportland“ taurės varžybose bėgikas distanciją įveikė per 21,19 sek. ir antrą kartą šiemet pagerino šalies rekordą.

Vasario 2 dieną vykusiose Valensijos (Ispanija) varžybose Lietuvos 400 m bėgimo rungties uždarų patalpų rekordą pagerino Modesta Morauskaitė, kuri distanciją įveikė per 52,02 sek. Asmeninį rekordą ji pagerino lygiai pusę sekundės (52,52 sek.). Buvęs šalies rekordas priklausė Agnei Šerkšnienei – 52,12 sek.

Jau kitą dieną (vasario 3) Ostravoje (Čekija) vykusiose „World Athletics“ sidabrinio turo „Czech Indoor Gala“ lengvosios atletikos varžybose krito dar vienas Lietuvos uždarų patalpų rekordas. Simas Bertašius 1500 m distanciją įveikė per 3 min. 38,32 sek. bei net 3,74 sek. pagerino sau pačiam priklausiusį rekordą.

Vasario 18 dieną vykusiame Klaipėdos atvirajame lengvosios atletikos čempionate krito net 10 Lietuvos rekordų. Įdomu, jog jų visų autorė ta pati – Rugilė Miklyčiūtė, šuoliuose su kartimi įveikusi 3,90 m aukštį. Tai – pakartotas Lietuvos uždarų patalpų rekordas, vos vienu centimetru prastesnis už prieš dešimtmetį Rolandos Demčenko pasiektą absoliutų šalies rekordą. R. Miklyčiūtė pagerino Lietuvos 16-mečių, 17-mečių, 18-mečių, 19-mečių, jaunių, jaunimo, uždarų patalpų 16-mečių, 17-mečių, 18-mečių bei 19-mečių rekordus.

Pavasario pasiekimai

Kovo 2 dieną Madride (Ispanija) vykusiose prestižinėse „World Athletics“ Kontinentinio auksinio turo varžybose Modesta Morauskaitė pagerino prieš lygiai mėnesį savo pačios pasiektą Lietuvos uždarų patalpų 400 m rungties bėgimo rekordą. Distanciją lietuvė nubėgo net 0,39 sek. greičiau – per 51,63 sek.

Kovo pradžioje Muskate (Omanas) vykusiame pasaulio sportinio ėjimo komandiniame čempionate sėkmingai pasirodė Lietuvos moterų rinktinė. Mūsų šalies ekipa, kurią sudarė Brigita Virbalytė, Monika Vaiciukevičiūtė bei Austėja Kavaliauskaitė, komandų įskaitoje iškovojo ketvirtą vietą. 20 km distanciją B. Virbalytė įveikė 15-ta (1 val. 40 min. 15 sek.), M. Vaiciukevičiūtė – 28-a (1 val. 45 min. 44 sek.), o A. Kavaliauskaitė – 39-a (1 val. 50 min. 4 sek.).

Kovo 12–13 dienomis Leirijoje (Portugalija) vykusiose Europos metimų taurės varžybose sėkmingiausiai pasirodė disko metikė Ieva Zarankaitė, kuri užėmė 4 vietą (59,92 m) ir Martynas Alekna, kuris vaikinų iki 23 metų disko metimo rungtyje laimėjo auksą (58,09 m).

Kovo 13 dieną Gente (Belgija) vykusiose pusmaratonio varžybose šios distancijos Lietuvos rekordą pagerino Remigijus Kančys. 21 km 97,5 m distanciją bėgikas įveikė per 1 val. 3 min. 49 sek. ir 11 sekundžių pagerino sau pačiam priklausiusį rekordą, kuris buvo pasiektas 2020 metais Lenkijoje.

Kovo 18–20 dienomis Belgrade (Serbija) vyko pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas. Jame Lietuvai atstovavo Modesta Morauskaitė, kuri 400 m bėgimo pusfinalyje liko devinta (52,00 sek.). Iki finalo pritrūko 0,19 sekundės. 1500 m distancijos bėgime startavęs Simas Bertašius atrankoje užėmė 26 vietą (3 min. 48,48 sek.) ir į pusfinalį nepateko.

Balandžio 24 dieną Kaune vyko jubiliejinis, dešimtas Kauno maratonas. Ilgiausioje 42,195 km distancijoje pergalę iškovojo Remigijus Kančys, kuris užfiksavo geriausią Lietuvos bėgikų laiką šalies maratonuose (2 val. 17 min. 17 sek.).

Balandžio pabaigoje Bedforde (Didžioji Britanija) vykusiose „Camille Herron Centurio Running“ varžybose Lietuvos ultra bėgikas Aleksandras Sorokinas 100 km distanciją nubėgo per 6 val. 5 min. 41 sek. ir pagerino pasaulio rekordą. Pakeliui sportininkas pagerino Lietuvos 50 km (3 val. 1 min. 51 sek.) bei 50 mylių (4 val. 53 min. 41 sek.) bėgimo rungčių rekordus.

Gegužės 9 dieną Brazilijoje vykusiose pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynėse Lietuvos rutulio stūmikai iškovojo 2 medalius. Auksu pasidabino Vytenis Ivaškevičius (18,35 m), kuris pagerino pasaulio ir vasaros žaidynių rekordus. Sidabro medalį laimėjo Mindaugas Jurkša (17,14 m).

Paskutinėse pavasario varžybose puikiai pasirodė Lietuvos bėgikė Modesta Morauskaitė. Huelvoje (Ispanija) vykusiose „World Athletics“ Kontinentinio bronzinio turo varžybose mūsiškė 400 m įveikė per 50,49 sek., net 0,5 sek. pagerino Agnei Šerkšnienei priklausiusį Lietuvos rekordą.

Fenomenalūs pasirodymai

Birželio 17 dieną Lietuvos rekordą pagerino 17-metė Rugilė Miklyčiūtė, kuri Vilniuje vykusiame šalies jaunių lengvosios atletikos čempionate, šuolių su kartimi rungtyje įveikė 3,92 m aukštį (ankstesnis rekordas – 3,91 m). Lengvaatletė pasiekė ne tik moterų, bet ir jaunuolių, jaunių, 19-mečių, 18-mečių bei 17-mečių Lietuvos rekordus. Visgi, tai buvo ne riba, kadangi jau po savaitės Šiauliuose vykusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate R. Miklyčiūtė įveikė 4,10 m aukštį.

Pasaulio čempionato belaukiant

Jeruzalėje (Izraelis) vykęs Europos jaunių lengvosios atletikos čempionatas buvo sėkmingas ieties metikei Orintai Navikaitei. Sportininkė įrankį numetė 50,64 m ir iškovojo bronzos medalį. Tai – vos antras lietuvių iškovotas apdovanojimas žemyno jaunių čempionatuose, kurie rengiami nuo 2016-ųjų (iki šiol vienintelį lietuvių apdovanojimą buvo iškovojusi Urtė Baikštytė, kuri 2016 metais pasidabino sidabru šuolių į aukštį rungtyje).

Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas

Liepos 15–24 dienomis Oregone (JAV) vykusiame čempionate varžėsi 9 Lietuvos sportininkai. Pirmoji pasirodė šuolininkė į aukštį Urtė Baikštytė, kuri atrankos varžybose įveikė 1,86 m aukštį, užėmė 21 vietą ir į finalą nepateko. Bėgikė Modesta Morauskaitė 400 m distanciją atrankoje įveikė per 51,27 sek. ir užėmusi 12 vietą pateko į pusfinalį. Visgi, pusfinalis sėkmingas nebuvo, nes sportininkė distanciją įveikė per 52,19 sek. ir į finalą nepateko.

Vėliau sekė disko metikų pasirodymai, kurie buvo nepriekaištingi. Atranką lengvai įveikę Mykolas Alekna (68,91 m) ir Andrius Gudžius (66,60 m) puikiai pasirodė ir finale, kadangi abu sportininkai lipo ant podiumo. Vicečempionu tapo M. Alekna (69,27 m), o bronzą iškovojo A. Gudžius (67,55 m).

Moterų disko metimo rungtyje pasirodžiusi Ieva Zarankaitė atrankoje užfiksavo 57,57 m rezultatą ir į finalą nepateko.

Ieties metikė Liveta Jasiūnaitė kvalifikacijoje įrankį numetė 63,8 m (geriausias sezono rezultatas) ir nesunkiai prasibrovė į finalą. Jame sportininkė užfiksavo 58,97 m rezultatą ir užėmė 10 vietą.

Čempionato pabaigoje pasirodė ėjikai: Marius Žiūkas, Arturas Mastianica ir Brigita Virbalytė. M. Žiūkas vos antrą kartą karjeroje dalyvavo 35 km distacijoje ir finišavo su nauju Lietuvos rekordu – 2 val. 34 min. 16 sek. (27 vieta). Toje pačioje distancijoje dalyvavęs A. Mastianica pasiekė savo asmeninį rekordą (2 val. 36 min. 25 sek.) ir užėmė 33 vietą. B. Virbalytė 20 km distanciją įveikė per 1 val. 35 min. 36 sek. ir užėmė 23 vietą.

Prieš Europos čempionatą – lietuvių startai tarptautinėse varžybose

Liepos 29–30 Valmieroje (Latvija) vyko Baltijos lengvosios atletikos komandinis čempionatas, kuriame triumfavo Lietuvos rinktinė (lengvaatlečiai iškovojo net 16 aukso medalių). Moterų trišuolio rungtyje aukso medalį laimėjo Dovilė Kilty (14,14 m).

Simas Bertašius triumfavo 800 m (1 min. 51,13 sek.) bei 1500 m (3 min. 48,95 sek.) rungtyse, analogiškas distancijas laimėjo Gabija Galvydytė (800 m – 2 min. 6,06 sek., 1500 m – 4 min. 25 sek.), tuo tarpu G. Truskauskas buvo nepralenkiamas 100 m (10,37 sek.) bei 200 m (20,65 sek.) bėgimuose. Baltijos čempionais taip pat tapo Tomas Keršulis (400 m – 47,30 sek.), Edgaras Benkunskas (110 m barjerinis bėgimas – 14,26 sek.), Juozas Baikštys (šuoliai į aukštį – 219 cm), Jogailė Petrokaitė (šuoliai į tolį – 6,37 m), moterų 4×100 m komanda (Aistė Unskinaitė, Lukrecija Sabaitytė, Eva Misiūnaitė, Akvilė Andriukaitytė – 44,99 sek.), Armandas Miliauskas (disko metimas – 57,45 m), Arturas Mastianica (10000 m sportinis ėjimas – 41 min. 27,45 sek.), Lina Kiriliuk (5000 m – 16 min. 49,53 sek.) ir Ieva Zarankaitė (disko metimas – 57,50 m).

Europos lengvosios atletikos čempionatas

Rugpjūčio 15–21 dienomis Miuncheno (Vokietija) olimpiniame stadione varžėsi net 19 Lietuvos lengvaatlečių. Geriausiai pasirodė vienintelį medalį (auksą) laimėjęs disko metikas Mykolas Alekna (69,78 m). Europos čempionato rekordą pagerinęs sportininkas pranoko sezono lyderį Kristjaną Čehą.

Diskininkas Andrius Gudžius užėmė 6 vietą (65,40 m). Gerus rezultatus pademonstravo ir šalies ėjikai: 12 vietą užėmė Marius Žiūkas (20 km – 1 val. 24 min. 58 sek.), o dvejose distancijose dalyvavęs Arturas Mastianica užėmė 16 ir 17 vietas (20 km – 1 val. 25 min. 54 sek., 35 km – 2 val. 46 min. 9 sek.).

Ieties metimo rungtyje Liveta Jasiūnaitė kvalifikacijoje užfiksavo pirmą rezultatą (61,85 m), tačiau finale liko šešta (58,95 m). Trišuolyje geriausiai pasirodė Dovilė Kilty, kuri finale pasiekė 12 vietą (13,27 m).

2022-ųjų metų sezono finišas

Rugsėjo 17 dieną Veronoje (Italija) vykusiame Europos 24 valandų bėgimo čempionate sėkmingai pasirodė Lietuvos ultramaratonininkai, kurie komandinėje įskaitoje užėmė antrą vietą (817,916 km). Aleksandras Sorokinas laimėjo aukso medalį ir pagerino jam pačiam priklausantį pasaulio rekordą – 319,614 km. Andrius Preibys liko 22-as (253,043 km), o Ruslanas Seitkalijevas – 31-as (245,259 km).

Spalio 22 dieną Cėsių savivaldybėje (Latvija) vykusiame Baltijos šalių komandinio kroso čempionate Lietuvos komanda liko trečia. Geriausiai pasirodė Karolina Bliujūtė (1 vieta, 4 km – 15 min. 37 sek.) ir Vaida Žūsinaitė-Nekrošienė (2 vieta, 6 km – 23 min. 29 sek.).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt