PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Sausio 5 d. 14:48

Kaupimą pensijai sustabdžiusiems žmonėms sukurta speciali skaičiuoklė: pasitikrinkite, kiek praradote

Vilnius

Freepik.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


199760

Pirmąjį šių metų pusmetį apie 200 tūkst. šalies gyventojų turės dar kartą apgalvoti savo sprendimą laikinai sustabdyti kaupimą II pensijų pakopoje ir nuspręsti, kaip elgtis toliau. Kitos savaitės pradžioje „Sodra“ ketina išsiųsti tam skirtus pranešimus į asmenines paskyras, tuo tarpu ekspertai ragina nepasiduoti emocijoms, o objektyviai įvertinti, kokią įtaką asmeniniams finansams jau padarė „nieko nedarymas“.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) spaudos konferencijoje trečiadienį pristatė specialią skaičiuoklę, kuri ne skaičiuoja teorinę ateities finansų projekciją, o vertina laikotarpį, kuomet aktyvus kaupimas buvo sustabdytas.

Pasak LIPFA vadovo Tado Gudaičio, skaičiuoklė buvo tikslingai sukurta tam, kad priimant svarbų finansinį sprendimą, mažesnis vaidmuo tektų emocijoms, o apsispręsti padėtų faktai ir skaičiai.

„Lietuvoje yra apie 200 tūkst. gyventojų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo pensijai aktyviai nekaupia nuo 2013 ar 2019 metų. Netrūksta įrankių, kurie padeda įvertinti kaupimo prasmingumą ir naudą. Taip pat šių gyventojų santaupas II pakopos pensijų fondai toliau investuoja ir siunčia informaciją apie pasiektus rezultatus. Vis dėlto, pasigedome sprendimo, kuris leistų atmesti emocijas ir objektyviai įvertinti, ar kaupimo stabdymas tikrai buvo naudingas ir gerai apgalvotas. Prieš apsisprendžiant kviečiame pasinaudoti skaičiuokle ir maksimaliai išnaudoti jos galimybes tam, kad sprendimas būtų išties gerai pasvertas“, – sako T. Gudaitis.

Pensijų skaičiuoklėje modeliuojamos situacijos atskleidė, kad asmeniniai finansiniai praradimai siekia tūkstančius eurų. Įvertinus aktyvų kaupimą laikinai sustabdžiusių žmonių skaičių, jie pastaraisiais metais kartu galėjo sukaupti papildomai kelis šimtus milijonų eurų.

Pavyzdžiu pasirinkus jauną 33 metų amžiaus moterį, kuri per mėnesį uždirba 1582 eurų atlyginimą (atskaičiavus mokesčius) ir savo pensijai aktyviai nekaupia nuo 2019 metų, jos asmeninė pensijų sąskaita šių metų pradžioje galėjo būti pilnesnė 3464 eurais.

Tuo tarpu 43 metų, „į rankas“ uždirbantis 800 eurų ir taip pat nutaręs 2019 metais stabdyti įmokų pervedimą į II pakopos sąskaitą vyras praleido galimybę ją papildyti 1971 euru.

Be to, pensijų skaičiuoklė įvertina ir kokią sumą savo pensijai pavyks sukaupti, jei bus atnaujintas aktyvus kaupimas, apimantis įmokas nuo kiekvieno mėnesio atlyginimo bei valstybės taikomą finansinę paskatą.

„Raktas į geriau finansiškai aprūpintą senatvę yra nuolatinis, reguliarus kaupimas. Būtent jis leidžia pigiau „apsipirkti“ rinkoms nukritus ir daugiau uždirbti iš pakilimo etapų. Lietuvos pensijų fondai dirba gyvenimo ciklo fondų principu, iš pradžių investuojantys drąsiau, o vėliau – laipsniškai didina konservatyvių investicijų dalį, kad santaupos būtų apsaugotos nuo didelių svyravimų. Per mėnesį taupymui skiriama nedidelė atlyginimo dalis galiausiai taps papildomu pajamų šaltiniu, kai pasieksime pensinį amžių. Blaškymasis, kaupimo stabdymas pirmiausiai neapsimoka patiems kaupiantiesiems. Juo labiau, kad dabar prarasto laiko kainą galima įvertinti visiškai objektyviai“, – pabrėžia asociacijos vadovas.

2021-ieji Lietuvos pensijų fondams buvo sėkmingi. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, pernai II pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo didžiausia per visą veiklos istoriją ir siekė +21,07 proc., o vertė padidėjo iki 5,9 mlrd. eurų. Tuo tarpu III pensijų pakopoje investuojamas turtas per metus paaugo +13,78 proc. iki 222 mln. eurų.

Abiejose pakopose pensijų fondų valdomo turto bendra vertė 2021 metų gruodžio 31 dieną buvo 6,109 mlrd. eurų.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln., Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.