1918 m. Šiaulių Signatarai – pažinkime juos iš naujo. Mykolas Biržiška

Šiauliai

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

Pasitinkant Vasario 16-ąją puiki proga prisiminti žmones, kurie sudėtingu metu prisiėmė atsakomybę ir išvedė Lietuvą į laisvės kelią. 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė net keturi tuometinės Šiaulių berniukų gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis, Steponas Kairys ir Alfonsas Petrulis.

Šiaulių mieste jau yra nemažai istorinės atminties ženklų, skirtų Lietuvos nepriklausomybės kūrėjų – signatarų – atminimui. Švenčiant 780-ąjį Šiaulių gimtadienį, Lieporių parke iškilmingai atidaryta Signatarų alėja, kurioje pradžioje buvo įamžinti 1990 metų Nepriklausomybės aktų signatarų vardai, po metų, Lietuvai pasitinkant valstybės atkūrimo 100-metį, Signatarų alėją papildė ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimo lentos, valstybės kūrėjams sužaliavo ąžuoliukai. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, kviečiame šiauliečius pasivaikščioti Lieporių parke, patiems prisiminti ir, galbūt, savo vaikus supažindinti su signatarais, kurių gyvenimai susiję su Šiauliais ar Šiaurės Lietuva.

signataru-aleja4-620a75b8828d76-12618358.jpg

„Šiauliai ne tik gerbia drąsius ir atsakingus žmones, bet ir mokosi iš jų“, – sako Šiaulių meras Artūras Visockas.

Tuo tarpu miesto centre, šalia Juliaus Janonio gimnazijos, kurią drąsiai būtų galima vadinti Signatarų gimnazija, šiauliečiai ir miesto svečiai gali aplankyti meninį akcentą su Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų Mykolo Biržiškos, Stepono Kairio, Alfonso Petrulio ir Jono Vileišio parašais.

janonio-gimnazija-signataru-akcentas-620a75d9058712-30249682.jpg

Dažnai klausiama:

,,Ar būsimieji signatarai Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis, Steponas Kairys, Mykolas Biržiška kartu mokėsi gimnazijoje, ar buvo joje susitikę?“

Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis, Steponas Kairys, Mykolas Biržiška Šiaulių gimnazijoje mokėsi ir ją baigė ne vienu metu. A. Petrulis mokėsi iki šeštos klasės, kurią baigė 1889 m., J. Vileišis gimnaziją baigė 1891 m., S. Kairys – 1898 m., M. Biržiška – 1901 m.

Gimnazijos metais daugiausia teko bendrauti M. Biržiškai ir S. Kairiui. Abu kurį laiką, mokydamiesi gimnazijoje, buvo apsistoję pas šiaulietį daktarą Julijoną Šalkauskį, kartu laisvalaikiu siausdavo aplinkiniuose kiemuose, dažnai susitikdavo gimnazijos koridoriuose. Tikriausiai ne kartą gimnazijoje prasilenkdavo A. Petrulis ir J. Vileišis, mokęsi panašiais metais.

1926 m. spalio 2–3 d. buvo minimos Šiaulių valstybinės gimnazijos 75-mečio jubiliejaus iškilmės. Į jas susirinko per 200 svečių, buvusių gimnazijos auklėtinių, atvykusių iš visos Lietuvos ir užsienio.

Šventėje dalyvavo ir Nepriklausomybės Akto signatarai, Šiaulių gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Signatarai su kitais svečiais pasirašė gimnazijos jubiliejaus aktą. Pagal akte paliktus parašus galime atsakyti į klausimą, kad 1926 m. jie buvo susitikę gimnazijoje.

birziska-parasas-620a75f02e2ea1-37197287.jpg

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kviečiame šiauliečius arčiau susipažinti su kiekvienu iš jų. Pristatome ketvirtąjį signatarą, kraštietį Mykolą Biržišką.

MYKOLAS BIRŽIŠKA (1882–1962)

1895 m. vasara mums buvo ypatingai reikšminga – stojome gimnazijon. 1895 m. pavasarį tėvo buvome įskiepyti, nufotografuoti ir motinos nuvežti į Šiaulius pasirengti kvotimams. Visi trys kvotimus išlaikėme.

Mykolas Biržiška

..................................................

Į Šiaulių gimnaziją 1895 m. įstojo trys broliai Mykolas, Vaclovas ir Viktoras Biržiškos, Viekšnių gydytojo Antano Biržiškos ir muzikos mokytojos Elžbietos Rodzevičiūtės-Biržiškienės sūnūs. Šiauliuose broliai gyveno daktaro Julijono Šalkauskio namuose, Malaja Tiuremnaja (dabar Trakų) gatvėje. (Tėvas, Antanas Biržiška, taip pat buvo baigęs Šaulių berniukų gimnaziją.)

Gimnazijoje buvo reikalaujama prisitaikyti prie tvarkos: laiku keltis, susitvarkyti, nepavėluoti į pamokas. Broliai Šiaulius išvaikščiojo skersai ir išilgai, mėgo Zubovų parką, gimnazijos, Šalkauskių kiemus. Mykolas, besimokydamas paskutinėje, aštuntoje, klasėje, su klasės draugais jau aktyviai domėjosi politiniais įvykiais, draudžiama spauda, dalyvavo slaptų studentų kuopelių veikloje. Paskui savo vyresnįjį brolį lietuvybės keliu pasuko ir Vaclovas su Viktoru, pastarasis aštuntoje gimnazijos klasėje lankė slaptą lietuvių kalbos grupę, kuriai dėstė Jonas Jablonskis. Lietuvių kalbos uoliai mokėsi ir Vaclovas Biržiška.

Mokytis gimnazijoje broliams sekėsi gerai. Mykolas Vyrų gimnaziją baigė 1901 m., Vaclovas – 1903 m., Viktoras – aukso medaliu 1904 m.

Visi trys broliai Biržiškos tapo ištikimais bendražygiais, kuriant nepriklausomą Lietuvą, ir savo vardus įrašė Lietuvos valstybingumo ir kultūros istorijoje.

Nors M. Biržiškos prisiminimai apie Šiaulių gimnazijos laikus visada buvo patys šilčiausi, tačiau dėl noro „Lietuvai tarnauti“ jis net du kartus vos nebuvo pašalintas iš gimnazijos. 1887 m. M. Biržiška gavo griežtą gimnazijos pedagogų tarybos ,,pabaudą“ – sumažintą elgesio pažymį už atsisakymą dalyvauti stačiatikių pamaldose. Vėliau ši ,,pabauda“ buvo atšaukta. 1900 m. pabaigoje M. Biržiškai vėl buvo iškilusi grėsmė būti pašalintam iš gimnazijos – šį kartą dėl dalyvavimo slaptame vakare pašalintiems Peterburgo universiteto studentams sušelpti. Iki gimnazijos baigimo buvo likę vos keletas mėnesių, todėl grupei pedagogų palaikius „maištininko“ buvo pasigailėta.

1901 m. M. Biržiška baigė Šiaulių gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Maskvos universiteto teisės fakultetą. Maskvoje įsitraukė į lietuvių judėjimą, tapo aktyviu Lietuvių studentų draugijos nariu, užsiėmė socialdemokratine veikla.

Baigęs universitetą, 1907–1922 m. M. Biržiška gyveno Vilniuje. Bendradarbiavo įvairioje spaudoje, nuo 1908 m. – Lietuvių mokslo draugijos narys, jos vicepirmininkas. 1915–1922 m. ėjo pirmosios Vilniuje lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus pareigas. Dėstė ir kitose lietuvių, lenkų mokslo įstaigose, dirbo Lietuvių mokslo draugijos vadovėlių rengimo komisijoje, parašė pirmąjį Lietuvos geografijos vadovėlį.

1917 m. M. Biržiška buvo vienas iš Lietuvių konferencijos organizatorių. Konferencijoje išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. sausio 26 d. su Steponu Kairiu, Jonu Vileišiu ir Stanislovu Narutavičiumi pasiekė, kad rengiamame Lietuvos Nepriklausomybės Akte būtų įrašyta, jog skelbiama visiška Lietuvos nepriklausomybė. Vasario 16-ąją aktą pasirašė kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais.

1918–1919 m. M. Biržiška buvo išrinktas švietimo ministru M. Sleževičiaus sudarytame ministrų kabinete. Kartu su Mokslo draugija 1919–1921 m. organizavo Aukštuosius kursus Kaune (pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, veikusi 1920–1922 m.). 1919 m. balandžio 20 d. lenkams okupavus Vilnių, tapo Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto pirmininku. Už aktyvų lietuvybės propagavimą M. Biržiška buvo suimtas, apkaltintas Tėvynės išdavimu, tačiau Tautų Sąjungai įsikišus paleistas iš Lukiškių kalėjimo ir iš Vilniaus ištremtas į Kauną. Įsikūręs Kaune, dėstė Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universitete, nuo 1922 m. – profesorius, 1925 m. – Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, 1925–1926 m. – universiteto prorektorius, 1926–1927 m. – rektorius. 1922–1930 m. kartu ir „Aušros“ berniukų gimnazijos direktorius.

Atgavus sostinę, 1940–1944 m. M. Biržiška – Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius, 1941–1944 m. – Lietuvos mokslų akademijos akademikas. M. Biržiška parengė lietuvių literatūros ir kultūros istorijos, folkloro tyrinėjimo darbų, senosios literatūros publikacijų, redagavo „Lietuviškąją enciklopediją“. Svarbiausios M. Biržiškos parengtos knygos: „Senasis Vilniaus universitetas“, „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“, „Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos“.

Artėjant antrajai sovietų okupacijai 1944 m., M. Biržiška išvyko į Vakarus. Iki 1949 m. dėstė Pabaltijo universitete Hamburge (Vokietija), vėliau emigravo į JAV. Paskutinius gyvenimo metus paskyrė iškiliausiam brolio Vaclovo lituanistiniam veikalui „Aleksandrynas“ – redagavo, pildė, rašė paaiškinimus, biografijas. Aštuoniasdešimtojo gimtadienio išvakarėse sukniubo skaitydamas antro tomo korektūras. „Aleksandryną“ užbaigė brolis Viktoras.

Biržiška mirė 1962 m. rugpjūčio 24 d. Los Andžele. 2018 m. Vilniuje Rasų kapinėse perlaidoti M.Biržiškos palaikai. 1991 m. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje buvo atidengta mozaika „Mykolas Biržiška“, jos aut.Vitolis Trušys.

Visi trys broliai Biržiškos profesoriai:

Mykolas Biržiška (1882–1962) – literatūros istorikas, Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) ir Vilniaus universitetų profesorius ir rektorius, Lietuvos mokslų akademijos vadovas, monografijų ir vadovėlių autorius, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras.

Vaclovas Biržiška (1884–1956) – kultūros istorikas, bibliografas, bibliotekų steigėjas, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, „Lietuviškosios enciklopedijos“ rengėjas ir įvairių leidinių autorius.

Viktoras Biržiška (1886–1964) – inžinierius matematikas, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius, įvairių leidinių ir vadovėlių autorius.

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt