13-tasis rinktinės žaidėjas: tikėkime ir pasitikėkime jais

Šiauliai

Gabrielė PastaukaitėŠaltinis: Etaplius.lt

13447

Šiųmetis Europos vyrų krepšinio čempionatas šiauliečiui Erikui Jonui Jankauskui ypatingas. Lietuvos rinktinės kovas dėl medalių jis, kaip ir daugelis lietuvaičių, stebės per televizoriaus ekraną, nors dar prieš keletą savaičių kartu su mūsų sportininkais mėtė į krepšį, pietavo ir giedojo himną draugiškose rungtynėse su Prancūzijos komanda. Šias rungtynes lietuviai laimėjo, o krepšininkas Mindaugas Kuzminskas tąkart užsiminė, kad šiaulietis komandai atnešė sėkmę.

20799926-1882968708385429-549749934275667720-n.jpg

"Mes už Lietuvą!"

– Visai neseniai, laimėjęs socialiniame tinkle organizuotą konkursą, tapai 13-tuoju Lietuvos rinktinės žaidėju ir turėjai galimybę visą dieną praleisti su mūsų krepšininkais. Kokia buvo toji diena?

– Diena buvo neeilinė (šypsosi). Ryte iš viešbučio mane pasiėmė Lietuvos krepšinio federacijos atstovas ir nuvežė į Kauno "Žalgirio" areną, kurioje vyko krepšininkų treniruotė. Ji nebuvo ilga, nes vakare turėjo vykti draugiškos varžybos su Prancūzijos komanda. Po treniruotės galėjau drauge su sportininkais pamėtyti į krepšį, pabendrauti, prisiminimui pasidaryti nuotraukų. Taip pat gavau dovanų aprangą – lygiai tokią pačią kaip krepšininkų.

Vėliau buvo laikas, skirtas poilsiui, o likus dviems valandoms iki varžybų vėl susitikome: autobusu vykome į rungtynes. Tada kartu su krepšininkais išvažiavau į areną, buvau pristatytas 13-tuoju numeriu, giedojau himną. Varžybų metu sėdėjau ant suoliuko su treneriais ir kitais krepšininkais, o joms pasibaigus dar kartą išvažiavau į areną padėkoti priešininkams ir būryje sušukti "Mes už Lietuvą!".

– O pats dažnai žaidi krepšinį?

– Su Lietuvos rinktine – ne (juokiasi). Esu lankęs vežimėlių krepšinį. Ilgiausiai – apie 3–4 metus, žaidžiau Šiauliuose, nes tai – mano gimtasis miestas, taip pat Kaune, bet tik vienerius metus. Tuo metu mokiausi Vilniuje ir tris kartus per savaitę vykdavau į laikinąją sostinę treniruotis. Nors Kauno klube rungtyniavau trumpai, teko garbė laimėti Lietuvos vežimėlių krepšinio čempionatą.

Svarbi krepšininko asmenybė

– Viename tavo interviu skaičiau, kad tapęs 13-tuoju žaidėju labiausiai laukei susitikimo su M. Kuzminsku. Kodėl?

– To nesakiau – nežinau, kodėl žurnalistai taip pervertė mano žodžius. Tiesiog šiek tiek žinau M. Kuzminską iš tų laikų, kai jis žaidė Šiauliuose. Važiavau susitikti su visa rinktine, o ne su konkrečiu krepšininku. Nė vieno išskirti negalėčiau – man buvo smagu pamatyti juos visus.

– Bet savo mėgstamiausių krepšininkų trejetuką sudaryti tikriausiai galėtum?

– Žinoma. Pirmoje vietoje – Renaldas Seibutis. Už rinktinę jis nebežaidžia, bet yra puikus krepšininkas. Be to, man patinka, kaip R. Seibutis bendrauja su žiniasklaida. Atrodo nuoširdus, paprastas ir atviras žmogus, nesijaučia esantis aukščiau už kitus, todėl mane žavi ne tik kaip krepšininkas, bet ir kaip asmenybė.

Antroje vietoje – Jonas Valančiūnas. Kaip žaidėjas jis, aišku, labai geras, o po to, kai susitikau su rinktine, supratau, kad yra ir labai paprastas. Gali jo bet ko paklausti, apie bet ką pasišnekėti. Kai nuvažiavau prie rinktinės pietų stalo, J. Valančiūnas pats pradėjo mane kalbinti, juokauti.
Kas galėtų būti trečias? Tikriausiai jau minėtas M. Kuzminskas. Puikus krepšininkas, be galo paprastas žmogus. Man iš tiesų svarbi krepšininko asmenybė, nes yra tokių žaidėjų, kurie nejaučia pagarbos kitam. Tokie sportininkai, kad ir kokie geri atletai bebūtų, man nepatinka.

– O kuo tave žavi krepšinis?

– Geras klausimas – dabar pats bandau suvokti, kas mane taip traukia krepšinyje. Galbūt greitis, dažnai besikeičiantys taškų skirtumai, kunkuliuojančios emocijos. Kai žiūriu krepšinį, nesvarbu – per televizorių ar gyvai, emocijas ne tik iškraunu, bet jomis ir pasikraunu.

– Vadinasi, nesi romus sirgalius?

– Televizoriaus nepuolu, bet kuo atsakingesnės rungtynės, tuo daugiau emocijų. Tik stengiuosi niekada nesmerkti žaidėjų. Ypač, jeigu žiūriu krepšinį viešoje vietoje. Iš tiesų labai dažnai pastebiu, kad kavinėse, baruose netrūksta piktų komentarų. Taip jau yra: jeigu komanda laimi, džiaugiamės ir sakome, kad laimėjome mes, jeigu pralaimi – niurzgame ir sakome, jog pralaimėjo jie. Norėtųsi, kad toks mąstymas keistųsi.

Ateitį kurs Didžiojoje Britanijoje

– Baisoka užduoti tokį klausimą krepšinio fanui, bet ar nemanai, kad šiai sporto šakai, lyginant su kitomis, Lietuvoje skiriamas per didelis dėmesys?

– Nesame Amerika arba Rusija, kurios į olimpiadas deleguoja kelis šimtus žmonių ir skina medalius. Mes tam neturime nei pinigų, nei žmogiškųjų išteklių. Nenoriu nieko įžeisti, bet jeigu turime stiprų krepšinį, tai ir puoselėkime jį. Iš tikrųjų labai mėgstame verkti: tam neskiria, anam neskiria. Jeigu neskirtų, neturėtume Virgilijaus Aleknos, Rūtos Meilutytės. Aišku, čia amžinas klausimas: ar pirmiau sportininkui reikia kažką pasiekti, kad būtų gerinamos sąlygos, ar pirmiau reikia gerinti sąlygas ir tikėtis rezultatų.

– Europos vyrų krepšinio čempionatą stebėsi ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje. Kodėl pasirinkai savo ateitį kurti svetur?

– Lietuvoje gniuždo požiūris į neįgaliuosius. Ir ne tik finansine prasme. Didelė dalis žmonių galvoja, kad neįgalusis turi sėdėti namuose ir pro langą žiūrėti į žvaigždes, kad jis negali išeiti į klubą, kavinę ir leisti laiką taip pat, kaip visi kiti. Vargina tas amžinas negatyvas. Pavyzdžiui, autobusas neprivažiuoja taip, kad galėčiau į jį įvažiuoti. Pasakau vairuotojui pastabą, paprašau, jog privažiuotų arčiau, o jis nepatenkintas. Jaučiuosi kaltas, kad į jį apskritai kreipiausi, kad nusprendžiau išlįsti iš savo namų ir kažkur nukeliauti. Lietuvoje dar turime išgyvendinti sovietinį mąstymą, jog neįgalus žmogus yra kitoks. Kodėl jis kitoks? Todėl, kad sėdi vežimėlyje? Tikrai ne.

– Ko palinkėtum Lietuvos sirgaliams?

– Kiekvienas esame savo srities specialistas. Krepšininkai yra savo srities specialistai. Iš tūkstančių jų Europos vyrų krepšinio čempionate žaidžia patys geriausi ir jie supranta, ką daro, geriau už mus visus sudėjus. Todėl tikėkime ir pasitikėkime jais, būkime kantrūs ir supratingi.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt