1000 karo dienų. Ko išmokome?

Lietuva

Jonė SąlygaitėŠaltinis: Žinių radijas

330447

Lapkričio 19 diena – 1000-oji karo Ukrainoje diena. Nuo pirmosios aktyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą dienos Europos Sąjunga rėmė Ukrainos pasipriešinimą, griežtai smerkė Rusiją, įvedė jai sankcijas ir skyrė Ukrainai politinę, humanitarinę, karinę bei finansinę pagalbą. Viena artimiausių Ukrainos sąjungininkių išliko Lietuva – jos žmonės ne kartą organizavo dideles akcijas, rinkdami lėšas tiek humanitarinei, tiek karinei pagalbai.

Praėjus tūkstančiui karo dienų, JAV, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pagaliau suteikė Ukrainai leidimą naudoti ilgojo nuotolio raketas atakoms Rusijos teritorijoje. Europa nekantriai laukia, kas nutiks po kelių mėnesių, kai JAV prezidento pareigas perims Donaldas Trumpas, pažadėjęs užbaigti šį karą per itin trumpą laiką.

Vakarai stiprėja, tačiau vėlavimas išlieka problema

Socialdemokratė, dažnai minima, kaip realiausia kandidatė užimti krašto apsaugos ministro pareigas, Dovilė Šakalienė pabrėžia, jog sprendimas suteikti Ukrainai leidimą ilgojo nuotolio raketomis smogti į Rusijos teritoriją yra sveikintinas, bet su reikšmingais apribojimais:

„Vienas dalykas, kad pats sprendimas turės teigiamos įtakos karių moralei Ukrainoje, nes yra dar viena riba peržengta, bet jei turėsime omenyje apribojimus, kurie taikomi šiam sprendimui, mes neišlipame iš principo: per mažai, per vėlai ir vis tiek ribojama. 300 kilometrų smūgis nėra strateginio privalumo įrankis. Tai įtakos užnugario logistiką Rusijos Federacijoje, bet vis tiek tai nėra lemiantis sprendimas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ nurodė ji.

Pasak politikės, iniciatyva smogti Rusijos logistikos centrams yra svarbi, tačiau jos vėlavimas, atsižvelgiant į Rusijos vykdomus veiksmus, sumažino šio sprendimo efektyvumą. Ji pabrėžė, jog svarbu buvo veikti greičiau, nes „atsižvelgiant į tai, kad Rusija veiksmus vis dar intensyvina, sprendimas pavėlavęs. Tuo labiau, sutinku su prezidentu Zelenskiu, kad tam tikra informacija neturėtų būti skelbiama. Dabar yra taikiniai įvardyti, jų patraukimas, judėjimas yra garantuotas.“

Geopolitiniai pokyčiai ir JAV veiksnys

Karo Ukrainoje 1000-oji diena sutampa su įtemptu laukimu dėl naujosios JAV administracijos, kurią nuo kitų metų sausio perims Donaldas Trumpas. Jo planas greitai užbaigti karą sukelia nevienareikšmiškų reakcijų. „Ateinančios administracijos galimi sprendimai gali duoti įvairių efektų. Vienas iš jų, kad štai gali parodyti, kad ši administracija buvo per daug atsargi, per daug lėta, tai pablogintų dar labiau vidinę galios pusiausvyrų situaciją. Iš kitos pusės, kadangi visi sutinkame, kad D. Trumpo atėjimas garantuoja neprognozuojamumo augimą, tai sunku pasakyti, gal situacija dar ir pablogėtų. Labai spalvotas paveikslas”, – kalbėjo D. Šakalienė.

D. Trumpo taikos plano dalys vis nutekinamos į žiniasklaidą. Vienaip ar kitaip naujasis JAV prezidentas bandys siekti greitos taikos. „Kai kalbame apie galimą prezidento D. Trumpo planą Ukrainai, mano supratimu, vis tiek visi suprantame, kad jis yra formuojamas, jo dabar nėra. Jis šiuo metu kuriamas, dabar dėliojama administracija. Administracijoje yra labai įvairios patirties žmonės, jų pažiūros stipriai kito per 24 mėnesius, galutinis rezultatas šios strategijos yra šakėm ant vandens, jei bandytume jį nupaišyti“, – sakė ji.

Paklausta, ar yra iš tų, kurie tiki, kad Europa galėtų viena padėti Ukrainai gintis, jei JAV užsibrėžtų siekti taikos, kuri netenkintų Ukrainos, politikė nurodė, kad vienas svarbiausių blogio ašies tikslų yra suskaldyti Vakarų vienybę. „Manau, kad transatlantinio ryšio trūkinėjimas ar atotrūkis tarp JAV ir Europos požiūrio į Ukrainą, jau būtų pralaimėjimas pats savaime.“

Svarbiausia pamoka – pasiruošimas karui nepakankamas

Kalbėdama apie pagrindines pamokas, D. Šakalienė akcentavo, kad Vakarai per ilgai ruošiasi karui: „per 1000 dienų svarbiausia išmokta pamoka yra, kad Vakarai nebuvo ir nėra pasiruošę konvenciniam karui. Mes vis dar tragiškai vėluojame su savo gynybos pramone, su savo resursais ir pajėgumais. Greitėjimas yra, bet vis dar pats tas pagreitis yra per mažas.“

Nepaisant to, ji pažymėjo, kad per pastaruosius trejus metus Rusija ir jos sąjungininkės – Kinija, Iranas bei Šiaurės Korėja – nors įdėjo daug pastangų ir pinigų, bet nesugebėjo suardyti Vakarų vienybės, o tai yra didžiausias globalus laimėjimas.

Ilgalaikiai iššūkiai ir ateities perspektyvos

Kalbėdama apie ateitį, D. Šakalienė spėjo, kad 2025–2027 metai bus lemiami tiek karo Ukrainoje, tiek globalios geopolitikos kontekste. Per šiuos metu laikysime Vakarų vienybės egzaminą. Ji paragino Vakarus ne tik tęsti paramą Ukrainai, bet ir sustiprinti savo gynybinius pajėgumus, nes bet kokia pertrauka ar izoliacija leistų Rusijai tęsti agresiją. „Ukrainos klausimo įšaldymas yra eskalacijos garantas, nes Rusija tikrai judės toliau, ir tuomet Europos integralumo pažeidimas, faktiškai, yra garantuotas“, – pažymėjo politikė, kuri šiuo laikotarpiu, tikėtina, gali eiti krašto apsaugos ministro pareigas.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt