10 faktų apie Editą Piaf: prarasta rega, vaikystė viešnamyje

Kviečiame susipažinti su 10 įdomiausių faktų apie legendomis ir mitais apipintos garsiausios visų laikų prancūzų dainininkės Editos Piaf (Edith Piaf) gyvenimą.

Dainininkės vaikystė buvo kupina sunkumų, ligų ir neturto. Editos motina jos auginti nenorėjo, o tėvas – negalėjo. Nepaisant visų iššūkių ir trumpo gyvenimo, išskirtinio balso savininkė tapo bene geriausiai žinoma visų laikų prancūzų atlikėja pasaulyje ir gastroliavo tiek Europoje, tiek už Atlanto.

Gimė scenos žmonių šeimoje

E. Piaf, kurios tikrasis vardas yra Džiovana Gasion, gimė 1915 metų gruodžio 19 dieną Paryžiuje. Ilgą laiką buvo manoma, kad moteris pasaulį išvydo gatvėje, tačiau vėliau mitas paneigtas, įrodant, jog Edita gimė vienoje iš miesto ligoninių.

Savo išskirtinį balsą ir talentą atlikėja veikiausiai paveldėjo iš tėvų: dainininkės tėvas Luisas Alfonsas Gasionas buvo iš Normandijos kilęs gatvės artistas ir akrobatas, turėjęs darbo teatre patirties, o mama – Aneta Džiovana Mailard – Italijoje gimusi barų dainininkė.

Būdama trejų apako

Editos vaikystė nebuvo lengva, tačiau situaciją dar labiau apsunkino laikinai prarasta rega. Būdama trejų, Edita susirgo keratitu (skausmingu akių ragenos uždegimu), kuris komplikavosi ir atėmė mergaitės regą.

Laimei, maždaug po ketverių metų būsima atlikėja magiškai pasveiko. Anot vienos E. Piaf biografijos autorės, mergaitė regą atgavo po piligriminės kelionės, skirtos pagerbti šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės.

Augo viešnamyje

Pagimdžiusi Editą, jos motina kūdikį paliko tėvui. Visgi po kelerių metų tėvas sulaukė šaukimo iš Prancūzijos kariuomenės ir išvyko kovoti Pirmajame pasauliniame kare, todėl mergaitę paliko jos močiutei iš mamos pusės. Grįžęs iš kariuomenės, Editos tėvas dukrą pasiėmė ir parvežė savo paties mamos globai į Normandiją.

Čia Edita gyveno neilgai, tačiau augo gana įdomioje vietoje. Močiutei priklausė viešnamis, todėl mergaite dažnai rūpindavosi šešios čia nuolat dirbusios prostitutės ir kai kurios laikinos darbuotojos. Paaugusi Edita atskleidė, kad šias moteris ji laikė tarytum savo šeima, taip pat teigė mananti, jog labai mėgo vyrus būtent dėl savo gyvenimo viešnamyje patirties.

Muzikinę karjerą pradėjo gatvėse

Atgavusi regą ir šiek tiek ūgtelėjusi, Edita prisijungė prie tėvo, kuris gatvėje praeiviams demonstruodavo akrobatinius numerius. Iš pradžių mergaitė padėdavo su tokiais darbeliais, kaip aukų prašymas iš žiūrovų, tačiau vėliau pradėjo dainuoti.

Tiesa, tuo metu Prancūzijoje tokie pasirodymai gatvėse buvo draudžiami, bet Edita gerai susidraugavo su vietiniais policijos pareigūnais ir už tai baudžiama nebūdavo.

Paauglystėje išlaikė tėvą

Tiek alkoholikė ir prostitutė motina, tiek nuolat keliaujantis tėvas finansiškai padėti dukrai negalėjo, todėl prasimanyti pinigų nuo ankstyvo amžiaus Editai teko pačiai. Prisijungusi prie tėvo gatvės pasirodymų, ji netrukus atrado savo talentą ir pradėjo uždirbti.

Netrukus Edita tapo pagrindiniu gatvės pasirodymų dėmesio centru ir pradėjo gastroliuoti visoje šalyje. Nuostabaus grožio paauglės balsas padėjo išlaikyti ir save, ir tėvą, tai tęsėsi apie trejus metus, kol jų keliai išsiskyrė. Tiesa, Antrojo pasaulinio karo metais ji ir vėl susitiko su tėvu ir džiaugėsi, galėdama rūpintis juo iki pat mirties.

Septyniolikos tapo mama

1932 metais, būdama septyniolikos, Edita sutiko ir įsimylėjo Luisą Dupontą, su kuriuo netrukus susilaukė dukros Marcelės. Pora įsikėlė gyventi kartu mažame kambaryje, kartu su atlikėjos pussesere vardu Momon. Visgi Edita nebuvo gera mama ir greitai grįžo prie gatvės pasirodymų.

Po metų Edita paliko mylimąjį ir pasiėmė dukrytę su savimi. Deja, būdama vos dvejų metų amžiaus, Marcelė susirgo meningitu (infekciniu nervų sistemos susirgimu) ir mirė.

Dėl mažo ūgio praminta Žvirbliuku

Kelią į didžiąją šlovę Editai atvėrė ją gatvėje dainuojančią išgirdęs naktinio klubo savininkas Luisas Leplyfas, įkalbėjęs moterį ateiti pas jį dirbti atlikėja. Nepaisant stipraus balso, Edita buvo vos 142 cm
ūgio, todėl L. Leplyfas ją praminė Žvirbliuku, kaip ji dažnai vadinta iki pat gyvenimo pabaigos.

Naktinio klubo savininkas atlikėjos reklamai skyrė daug laiko ir pinigų, todėl pritraukė nemažai to meto vietinių įžymybių, kurios pastebėjo moters talentą. L. Leplyfas išmokė atlikėją, kaip elgtis scenoje, ir įkalbėjo vilkėti juodą suknelę, kuri vėliau tapo neatsiejama jos pasirodymų dalimi.

Draugavo su pasaulio bokso čempionu

Vienų iš savo tarptautinių gastrolių metu Edita sutiko ir įsimylėjo prancūzų boksininką ir tuometinį šio sporto pasaulio čempioną Marcelį Cerdaną.

Poros santykiai tapo didžiuliu žiniasklaidos dėmesio centru tiek Prancūzijoje, tiek už jos ribų. Visgi 1949 metais M. Cerdalas žuvo lėktuvo katastrofoje, skrisdamas iš Paryžiaus į Niujorką pasimatyti su Edita.

Turėjo daug priklausomybių

Nepaisant įspūdingo talento ir tokių muzikai įtaką padariusių dainų, kaip „Rožinis gyvenimas“, E. Piaf gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Ilgus metus ji turėjo stiprią priklausomybę alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms, dėl to jai išsivystė reumatoidinis artritas ir nemiga, vėliau atlikėjai buvo operuotas skrandis, išsivystė kepenų problemos.

1961 metais, praradusi sveikatą, Edita sukaupė paskutines jėgas ir dar koncertavo Paryžiuje, bet po pusantrų metų, būdama 47-erių, mirė nuo vėžio. Dainininkės gyvenimas buvo vertinamas prieštaringai, todėl Paryžiaus arkivyskupas uždraudė laikyti mišias. Nepaisant to, laidotuvių ceremonijoje dalyvavo 40 tūkstančių gerbėjų, o Paryžiuje teko stabdyti eismą.

Atlikėjos garbei pavadinta žvaigždė

Sunkus ir nemažai kritikos sulaukęs atlikėjos gyvenimas neužgožia fakto, kad Edita turėjo išskirtinio grožio balsą ir talentą, dėl ko šiandien yra laikoma garsiausia visų laikų prancūzų dainininke.

Apie atlikėją ir jos gyvenimą yra publikuoti šimtai straipsnių, parašytos dešimtys knygų, išleistų filmų ir dokumentinių pasakojimų. 1973 metais Paryžiuje įkurta E. Piaf draugų asociacija, 1977 metais jos garbei įkurtas privatus muziejus, o 1981 metais astronomės Liudmilos Karačkinos atrasta žvaigždė pakrikštyta „3772 Piaf“ atlikėjos atminimui.