Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Spauda. Pexels.com nuotr.
Austėja KazlauskytėŠaltinis: Etaplius.lt
Anot pranešėjos, humanitarinių mokslų daktarės Viktorijos Jonkutės, paskaitoje ji aptars lietuvių „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, latvių „Karogs“, „Avots“ spaudą bei kitus abiejų tautų to meto kultūrinės spaudos leidinius.
„Aš tyrinėjau ir daugiausiai kalbėsiu apie kultūrinę [spaudą], tiksliau literatūrinę, bet aš laikau, kad literatūrinė spauda kartu yra ir kultūrinė“, – pridūrė ji.
V. Jonkutė, atsižvelgdama į laikotarpį, neatmeta fakto, kad tuometinė kultūrinė spauda buvo politizuota bei ideologizuota, nes tai yra „politinio ir visokio kitokio įvairaus virsmo laikotarpis“.
„Neišvengiamai tiek rašytojai, tiek redaktoriai, tiek literatai, tiek leidėjai irgi dalyvavo politinėje veikloje, o kartais kūrybinė kultūra, rašymas iš esmės taip pat buvo politinio veikimo dalis“, – teigė V. Jonkutė.
Pranešėja pridūrė, kad 1990-ųjų kultūrinė spauda „skatino viešosios erdvės turėjimą, laisvėjimą“ bei literatūrinio, kultūrinio paveldo prasivalymą.
Galimybė pažinti kaimynus latvius
Pasak „Baltų centro“ vadovės Reginos Kvašytės, organizuoti paskaitų ciklą ji sugalvojo 2022 metais, kuomet centras šventė dvidešimtmetį.
„Kažkaip taip šovė į galvą, kad būtų gerai pasikviesti vieną kitą žmogų, kurie domisi lietuvių ir latvių ryšiais arba rašo apie juos, tyrinėja juos. Pirmą tokią paskaitą aš pati surengiau apie lietuvių ir latvių kultūrų populiarinimą. O paskui kažkaip savaime išsirutuliojo“, – pasakojo ji.
Anot R. Kvašytės, paskaitų ciklas yra galimybė žmonėms pažinti savo kaimynus latvius.
„Kad turėtų galimybę tie, kurie domisi kalba, išgirstų daugiau apie literatūrą ir panašiai. <...> Manau, tai yra tam tikras būdas skleisti žinią apie kaimynus“, – sakė „Baltų centro“ vadovė.