Tėvų dėmesiui: ką vaikams veikti vasarą, kad rudenį jie norėtų grįžti mokytis?

Vasaros atostogos yra vienas smagiausių laikotarpių vaikams. Tačiau tėvams šis laikotarpis dažnai kelia nemažai klausimų ir rūpesčių. Šiuolaikinių technologijų, užimto gyvenimo būdo laikais šeimoms atsiveria daugybė pasiūlymų ir galimybių organizuoti kokybišką vaikų laisvalaikį – nuo stovyklų, kelionių po užsienio šalis iki įvairiausių edukacijų, dienos užimtumo veiklų miestuose, vietinių muziejų lankymo, sporto renginių ir t.t.

Tačiau, ar intensyviai sudėliotas vasaros atostogų grafikas, gausybė veiklų tikrai padeda vaikams kokybiškai pailsėti ir pasiruošti naujiems mokslo metams? Ar vaikai tikrai rudenį grįžtą į ugdymo įstaigas su užsidegimu vėl mokytis? Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė, profesorė Renata Bilbokaitė tikina, kad tėvai turėtų nepersistengti organizuojant neformaliąsias veiklas per vaikų atostogas.

Per daug veiklų gali paskatinti dar didesnį psichologinį krūvį

Profesorė tikina, kad šeimų noras vasaros atostogas padaryti nepamirštamas yra sveikintinas, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, kad šis laikas vis dėlto yra skirtas atkurti psichologinį ir fizinį balansą, pailsėti nuo mokslų, susigrąžinti resursus naujiems mokslo metams.

„Žmogus pavargsta nuo per didelių stimuliacijų, intensyvių veiklų, kelionių, ritmo nebuvimo. O kai vaikai patiria per didelę stimuliaciją iš aplinkos, jie nebepajėgia įsisavinti visos informacijos, mokytis. Tos stimuliacijos gali būti ir paprastas per daug aktyvus ir intensyvus laisvalaikis, kai per atostogas norima visur spėti, viską išbandyti, keliauti iš vienos vietos į kitą, organizuoti vieną edukaciją po kitos, taip tarsi įspraudžiant vaiką į grafiką, nors vasarą reikėtų nuo tvarkaraščių ir dienotvarkių pailsėti“, – pasakoja Renata Bilbokaitė.

Didelis fizinis aktyvumas, mažiau miego, besikeičiantys miestai, vaizdai, muziejai gali tikrai ne juokais išvarginti vaikus, net jei atrodo, kad mažasis šeimos narys puikiai su viskuo susitvarko, aikčioja nuo įspūdžių, vis tik profesorė tikina, kad tėvai turėtų be sąžinės graužaties kartais leisti vaikui tiesiog nieko neveikti, pabūti gamtoje be tikslo, pailsėti namuose ar kitoje mėgstamoje, tačiau saugioje aplinkoje.

„Vaikams tikrai verta kartais leisti nieko neveikti, ypač vasarą. Jie tai moka daug geriau nei mes, suaugusieji. Mažesni vaikai sugeba stebėti boružę, jausti vėją, vandenį, mėgautis tiesiog buvimu gamtoje. Gamta yra ideali erdvė nieko neveikti, nes joje tiesiog vaikštant jau vyksta pažinimas, kūnas atsipalaiduoja, nurimsta nervinė sistema“, – paaiškina profesorė.

Leisti vaikui tiesiog būti, tyrinėti aplinką ir net patirtį nuobodulį yra verta, nes tokiu būdu vaikas išmoksta nurimti, neskubėti, pajusti laiko tėkmę, atsipalaiduoja kūnas, nes nereikia niekur skubėti, apdoroti informacijos, neapkraunama psichika.

Kaip išvengti pervargimo vasarą?

VU Šiaulių akademijos direktorė sako, kad jei šeima pasirinks vykti į kelionę, po to vaikas važiuoja į stovyklą, o po jos dar laukia edukacinės veiklos savame mieste, gali nutikti taip, kad kažkuriuo metu vaikas pervargs ir tiesiog pradės nebesimėgauti veikla, nebesutelkti dėmesio ar net nebenorėti dalyvauti, bandys pasitraukti į savo pasaulėlį, griebsis kompiuterinių žaidimų, įniks į telefoną. Taip vaikas bandys parodyti, kad nori atsiriboti nuo kasdienybės.

„Kartais mes per daug įveikliname vaikus ir tame procese pamirštame atsiklausti ar pastebėti, ar patiems vaikams viso to tikrai norisi. Jei kalbame apie sugrįžimą į mokslus rudenį, vertėtų pasistengti, kad vaikas pasiilgtų mokyklos, mokymosi, kad jo psichika būtų vėl pasiruošusi visus mokslo metus dirbti. Juk tai vaikams tikrai yra darbas, o vasarą visi norime pailsėti nuo intensyvaus darbo“, – šypteli profesorė.

Renata Bilbokaitė skatina atkreipti dėmesį, kad vyresnių vaikų laisvė vasarą gali atnešti ir ne tokių malonių dalykų – prasta kompanija, pavojingos veiklos netinkamoje kompanijoje ir panašiai. Todėl sąvokos „nieko neveikti“ reikėtų absoliutinti ir pasirūpinti, kad pasyvus poilsis vyktų saugioje aplinkoje – galbūt su tėvais gamtoje, sodyboje, pasivaikštant miške, pajūriu, aplankant senelius ar užsiimant kita malonia, ramiai veikla.