Žagarvyšnių mažėja, entuziazmo – daugėja: Žagarės vyšnių festivalis nukeliavo iki „Afrikos“

Trečiasis liepos savaitgalis – Žagarės vyšnių festivalio laikas. Ir taip jau 21 metus Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos direktorius Mindaugas Balčiūnas džiaugiasi, kad festivalis išlaiko savo autentiką, tačiau nuolat evoliucionuoja ir įgauna naujas formas.

„Pagrindinė žinutė – gamtos išsaugojimas ir klimato kaita – buvo perduota įvairiomis formomis. Festivalis šią vasarą turėjo netgi keturias scenas ir kiekvienas žiūrovas galėjo pasirinkti renginius pagal savo pomėgius ir interesus. Smagiausia, kad absoliuti dauguma festivalio dalyvių yra sąmoningi žmonės. Festivalyje dalyvavo apie 20 tūkstančių žmonių ir viskas praėjo be kažkokių rimtesnių incidentų“, – kalbėjo vienas iš pagrindinių festivalio organizatorių M. Balčiūnas.

Edvardas Tamošiūnas

Jam antrino ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos viešųjų ryšių specialistė Dovilė Levinskaitė.

„Žinoma, labai džiugu gauti pozityvių atsiliepimų iš pačių muzikantų. Mums, organizatoriams, svarbu, kad koncertuose būtų aukšto lygio garso kokybė ir visi kiti reikalavimai. Dėkojame visam personalui, kuris dirbo atsidavęs ir užtikrino koncertų kokybę“.

Edvardas Tamošiūnas

Šių metų festivalyje buvo galima mėgautis ryškiausių Lietuvos muzikinių žvaigždžių pasirodymais. Koncertinėje programoje žiūrovai išvydo Justiną Jarutį, Viktorą Diawarą, „Free Finga“, Giedrę, Jovani, „Hiperbolės“ įkūrėjo Viktoro Prapro grupę ir kitus ikoninius atlikėjus.

Vienas seniausių Lietuvos miestelių, kuris šiemet švenčia 827-ąjį gimtadienį, yra pats šiauriausias Lietuvos miestas, esantis visiškai šalia Latvijos.

Nepaisant to, kad Žagarė nuo didžiausių Lietuvos miestų nutolusi per maždaug 300 kilometrų, Vyšnių festivalis kasmet į miestelį pritraukia dešimtis tūkstančių žiūrovų.

Edvardas Tamošiūnas

Su M. Balčiūnu ir D. Levinskaite aptarėme šių metų Vyšnių festivalio tematiką, kalbėjome apie senąsias ir naujai besiformuojančias tradicijas bei aptarėme nacionaliniu mastu nykstančią festivalių kultūrą.

Pirmojo asociacija su Žagare – Vyšnių festivalis

– Kuo šių metų festivalis buvo ypatingas?

M. Balčiūnas: Kiekvienas jis yra kažkuo kitoks. Mūsų tema buvo „Afrika“, todėl tai atsispindėjo miesto papuošime, turėjome netgi grupę, kuri atvyko iš Afrikos žemyno ir su publika sudainavo dainą apie Žagarę. Aišku, Afriką pasirinkome ne šiaip sau. Po Afrika paslėpėme gilesnių minčių – ekologiją, gamtos apsaugą.

Edvardas Tamošiūnas

D. Levinskaitė: Be to, puikiai pamatėme, kad muzika yra jungiantis reiškinys ir visai nesvarbu – tu esi iš Lietuvos ar Afrikos.

– Ar galime teigti, kad Vyšnių festivalis yra geriausia Žagarės miestelio reprezentacija?

M. Balčiūnas: Tikrai taip. Anksčiau Žagarė daugumai žmonių visų pirma asocijuodavosi su vyšnių likeriu, žirgais ir žagarvyšnėmis. Dabar pirma asociacija – Vyšnių festivalis.

Edvardas Tamošiūnas

– Žagarės ir regiono kultūrą buvo galima pažinti ir tradicinėje mugėje?

M. Balčiūnas: Labai džiaugiamės kolegės Giedrės Rakštienės įdirbiu. Mugių dabar yra visa galybė, todėl išsiskirti tikrai sudėtinga, bet mums pavyko sukurti įvairovę ir kokybę. Aikštė, kurioje buvo mugė, buvo užpildyta. Tai tapo tarsi dar viena kultūrinė erdvė, pripildyta autentiško maisto, gėrimų, drabužių ir kitų prekių. Tai – viena iš kertinių festivalio ašių.

– Ar galėtumėte papasakoti žmogui, kuris niekada nebuvo Vyšnių festivalyje, bet nori ten nuvykti. Ko jis gali tikėtis atvykęs į Žagarę kiekvieną trečiąjį liepos savaitgalį?

D. Levinskaitė: Pradėkime nuo poilsiavietės, kuri yra prie didžiosios scenos. Antroji scena yra miesto aikštėje, šalia mugės. Trečioji erdvė įsikūrusi Žagarės dvaro parke. Šią vasarą čia turėjom išskirtinį dalyką – Žaliąją kultūros stotelę. Šiemet savo atskirą sceną Žagarės hipodrome turėjo ir istoriniai automobiliai, kurie sulaukė didelio žiūrovų dėmesio. Čia, ketvirtojoje scenoje, puikavosi apie 100 retro automobilių, kurie turėjo savo erdvę ir atskirą šou programą.

Edvardas Tamošiūnas

Bėgant metams išlaiko tradicijas ir taiko naujoves

– Žvelgiant nacionaliniu mastu, muzikos festivalių kasmet mažėja. Kaip jums pavyksta išsilaikyti ir nenutraukti tradicijos?

M. Balčiūnas: Tai yra didžiulis mūsų komandos ir partnerių darbas. Net ir sunkiausiais metais, kuomet prasidėjo pandemija, mes nenutraukėme festivalio ir jį organizavome su visais tais bauginančiais apribojimais. Muzikantai jautė dėkingumą, kad net tokiomis sudėtingomis sąlygomis davėme jiems galimybę daryti tai, ką jie moka geriausiai – koncertuoti ir užsidirbti.

D. Levinskaitė: Manau, kad mūsų festivalio išskirtinumas yra skirtingos erdvės. Jeigu nori pašėlti, eini prie didžiosios scenos. Jeigu tau daugiau įdomu poetinė ir kultūrinė programa, keliauji į kitas erdves.

Edvardas Tamošiūnas

– Bilietas į Vyšnių festivalį kainavo vos 5 eurus. Kaip pavyko pasiūlyti tokias patrauklias kainas?

M. Balčiūnas: Iki pandemijos festivalis apskritai buvo nemokamas. Dabar mes tai traktuojame ne kaip festivalio, o valstybinio parko lankytojo bilietą. Šis bilietas suteikia visą mėnesį galimybę naudotis Žagarės regioninio parko paslaugomis. Tai yra simbolinis, tačiau svarbus palaikymas, nes surinktos lėšos keliauja į infrastruktūrą, jos priežiūrą, tobulinimą, įvairios remonto ir atnaujinimo darbus.

Edvardas Tamošiūnas

– Patys festivalių organizatoriai teigia, kad festivalių mažėja dėl „nemokamų“ miesto švenčių. Tačiau juk tai iš tikrųjų yra mokami renginiai, už kuriuos sumoka miesto mokesčių mokėtojai...

M. Balčiūnas: Galime pasidžiaugti, Žagarėje su savivaldybe tarpusavyje nekonkuruojame. Mes jau kokį gerą dešimtmetį esame sujungę miesto šventę ir festivalį.

Sutarėme pajėgas sujungti į bendrą renginį, nes viskas kainuoja ne tik pinigus, bet ir darbuotojų laiką, energiją. Žagarės kultūros centras niekada nesnaudžia – dirba puiki komanda, nuolat organizuoja renginius, užtikrina gerą emociją ir kokybę. Nežinau kito tokio dydžio miestelio, kuriame vyktų tiek daug alternatyvaus, mėgėjiško, populiaraus ir profesionalaus meno renginių. Turime labai kūrybingą komandą, kuri Žagarės kultūrinį gyvenimą pakelia į naują lygį.

D. Levinskaitė: Žagarės miestelis neturi jūros, nuo didžiųjų miestų yra pakankamai nutolęs, tačiau turi tą sunkiai paaiškinamą aurą, kuri vis kviečia sugrįžti...Mes kažkada netgi turėjome festivalio temą – „Neturim jūros kranto... Ir nereikia“ (šypsosi).

Edvardas Tamošiūnas

Jau turi kitų metų planą

– Esate visiškai šalia Latvijos. Kiek draugaujate su kaimyninės šalies muzikantais?

M. Balčiūnas: Labai draugaujame. Šiemet Žagarėje džiaugėmės labai jaunatviška ir topuose esančia Latvijos vaikinų grupe „Bermudu Divstūris“. Matėme, kad daug gerbėjų atvažiavo būtent dėl jų. Kiekvienais metais turime latviškų akcentų, esame turėję ikoninius „Brainstorm“ ir kitus. Latviai turi begalę daug geros muzikos, latviai prekiauja ir mūsų mugėje, todėl ir toliau palaikysime draugiškus ryšius.

– Kaip pavyko sukurti muzikinį balansą tarp vyresnės kartos ir jaunimo mėgstamų žvaigždžių?

M. Balčiūnas: Norisi, kad festivalis būtų įvairiapusiškas. Nebijome eksperimentų – visada turime populiariausių atlikėjų, taip pat bendraujame ir su vyresnėmis grupėmis, kad sau mieliausią programą galėtų atrasti įvairaus amžiaus žiūrovai.

D. Levinskaitė: „Labai žavu, kai festivalio metu tarpusavyje bendrauja skirtingos kartos. Esame atviri visoms amžiaus grupėms ir tai yra mūsų vizija.

– Anksčiau Vyšnių festivalis vykdavo parko teritorijoje. Ar vietos pakeitimas pasiteisino?

M. Balčiūnas: Kai yra kažkoks pripratimas, bet koks pasikeitimas yra skausmingas. Bet turime sutvarkytą Žagarės dvaro parką, kuriame yra daug augalų, gėlių, įvairios infrastruktūros. Suprantate, kokia rizika būtų į tą teritoriją priimti keliasdešimt tūkstančių žmonių.

Kitas dalykas – pagrindinėje poilsiavietėje, kur dabar vyksta pagrindiniai koncertai, dienos metu galima pramogauti prie ežero, yra apšvietimas, patogus parkingas, o dvaro teritorijoje negalėtume to užtikrinti.

– Žagarvyšnių mažėja, bet entuziazmo organizuoti Vyšnių festivalį nemažėja, tiesa?

M. Balčiūnas: Vyšnios yra simbolis. Čia ne šaltibarščių, žuvienės ar mėsainių valgymo čempionatas. Taip, žagarvyšnė yra svarbus simbolis, ypač vyresniems žmonėms, bet reikia priimti realybę – jų mažėja.

Jau turime temą kitų metų festivaliui – „Barakudas“. Bandysime kalbėti apie invazinius augalus, gyvūnus. Pasiruošime daug akcentų. Pats pavadinimas – su potekste, šiek tiek provokuojantis. Kiekvienas gali susirasti savo teisybę. Siūlome atvažiuoti, pasigrožėti, patiems viską patirti, išbandyti. Tai – ne tik muzika, bet ir nuostabi gamta ir lankytinos vietos. Puikus laikas šeimai trečiąjį liepos savaitgalį.

D. Levinskaitė: Šiemet atvykusieji turėjo progą įsitikinti, kaip kūrybingai, per įvairias kultūrines veiklas festivalyje buvo atspindėta klimato kaitos tema. Neabejojame, kad kitąmet žiūrovai taip pat liks maloniai nustebę. Netgi nebūtina laukti kito festivalio, vasara dar nesibaigė, todėl laukiame jūsų Žagarėje jau dabar.