Žemaičių liemuo turėdavo būti kaip širšių

Gabrielė Pastaukaitė
Mokslininkai įrodė, kad platūs moterų klubai vyrams asocijuojasi su vaisingumu, moteriškumu ir seksualumu. Tiesa, žemaitėms, dėvinčioms tautinius kostiumus, jokių įrodymų nereikėjo – jos ir taip žinojo šias tiesas. O kad klubai būtų platūs, užsisegdavo net penkis sijonus iš karto.

Tokia hipoteze su manimi pasidalijo Šiaulių rajono etninės kultūros ir tradicinių amatų centro vadovė Birutė Poškienė. „Žemaičių liemuo turėdavo būti kaip širšių, o klubai, apjuosti sijonais, platūs, kad vyrai matytų, jog jos vaisingos, gražios. Nejau galvojate, kad moterys anais laikais apie tai nemąstė? Mąstė ir labai protingai darė. Ne taip, kaip dabar: sijonėlis trumpas, vos dengia – vyrams net neįdomu žiūrėti“, – sako B. Poškienė.

Po penkiais sijonais glūdinčios paslaptys išties traukė vyrus. Ir pačios žemaitės mokėjo vilioti – it tos aukštuomenės damos, reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje parodžiusios baltą dilbį ar blauzdą.

Raudona. Šią spalvą žemaitės labai mėgo, todėl ji dominavo sijonuose, prijuostėse, skarose. Be to, tikėta, kad raudona apsaugo nuo blogio.

Raudona. Šią spalvą žemaitės labai mėgo, todėl ji dominavo sijonuose, prijuostėse, skarose. Be to, tikėta, kad raudona apsaugo nuo blogio.

Sijonų raštuose užkoduotas darbštumas ir turtas

Tačiau nereikia visko sieti tik su seksualumu. Penki žemaitės sijonų sluoksniai, o tiksliau – jų raštai, audiniai, taip pat sufleruodavo apie moters darbštumą, jos turtinę padėtį.

„Jeigu mergina nutekėdavo į gerą šeimą, tuomet turėdavo siūlų, laiko austi. Sijonai ir kiti rūbai išeidavo mandresni, juos dažniau keisdavo. O paprastai daugelis kaimo moterų ausdavo naktimis – kai visi kiti namų ruošos darbai jau padaryti. Kadangi trūkdavo laiko, pasitaikydavo, kad tas pats sijonas tarnaudavo ir mamai, ir dukrai“, – pasakoja B. Poškienė.

Beje, su penkiais sijonais būdavo šilta – juk apatinių tada niekas nenešiojo. Kulkšnis siekiantys, iš vilnonių siūlų išausti sijonai apsaugodavo moteris nuo žvarbaus vėjo, šalto oro ir įvairių ligų.

Iš penkių liko du

Žemaitės labiausiai mėgo išilgai dryžuotus sijonus, kurie optiškai plonina figūrą. Segint tiek daug sijonų, ši gudrybė buvo itin pravarti.

Vėliau mados keitėsi ir žemaitėms liko du pagrindiniai – apatinis ir viršutinis – sijonai. Viršutinį išmargindavo tais pačiais išilgai dryžuotais raštais, nuo XIX a. pab. – ir langeliais, o apatinio sijono būdavo puošiama tik apačia. Ne veltui. Viršutinį sijoną, eidamos purvinu keliu, žemaitės pasikaišydavo. Ne tik todėl, kad nesuteptų, bet ir tam, kad pademonstruotų apatinio sijono gražumą.

Karoliai. Dabar tokie gintariniai karoliai būtų didžiausia prabanga. Seniau gintaro, matyt, netrūko ir žemaitės juo dažnai puošdavosi.

Karoliai. Dabar tokie gintariniai karoliai būtų didžiausia prabanga. Seniau gintaro, matyt, netrūko ir žemaitės juo dažnai puošdavosi.

Prijuostės – ir pasipuošti, ir kiaušinius parnešti

Pasikaišydamos viršutinį sijoną, moterys kartu pasikaišydavo ir prijuostę. Ji – būtinas kiekvienos damos atributas. „Pas mus sakydavo: merga be prijuostės, merga be garbės“, – pastebi B. Poškienė.

Prijuostės būdavo dviejų rūšių – išeiginės ir darbinės. „Jeigu moteris išgirsdavo, kad šuva sulojo, pamatydavo pro langą ką nors ateinant, tai darbinę prijuostę – nuo savęs, išeiginę – ant savęs. Išeiginės prijuostės ryškios, irgi išilgai dryžuotos, darbinės – jau tamsesnės, nes su jomis moterys ir dulkes šluostydavo, ir kiaušinius rinkdavo“, – pasakoja Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro vadovė.

Liemenės ir dar viena optinė apgaulė

Moteriškų gudrybių žemaitės imdavosi ir ausdamos bei siūdamos liemenes. „Mūsų liemenės būdavo klostuotos. Klostės prasidėdavo ne nuo juosmens, o nuo krūtinės. Jos paslėpdavo pilvukus ir akcentuodavo krūtinę“, – sako B. Poškienė.

Po liemene esantys marškiniai būdavo balti kaip ir daugumoje Lietuvos regionų, dažniausiai aukštu ir stačiu kaklu. Beje, žemaičių kaklą puošdavo trys, keturios arba net penkios eilės apvalių šlifuotų gintarinių karolių. Nešiodavo jos ir raudonos spalvos koralus.

Užimta. Ištekėjusios žemaitės plaukus slėpdavo po skara.

Užimta. Ištekėjusios žemaitės plaukus slėpdavo po skara.

Skarų karalienės

Tekėjusių ir netekėjusių žemaičių apranga tokia pati. Vienintelis skirtumas – galvos apdangalas. Netekėjusios merginos nešiodavo ranges – iš kaspinų supintą galvos papuošalą, o ištekėjusios plaukus slėpdavo po skara.

Skaras žemaitės apskritai itin mėgo. „Kiek jų turėdavo, tiek ir nešiodavo. Ant galvos 2–3, ant pečių – dar porą. Jei šalta, apsisiausdavo didele skara – gūnia“, – pasakoja B. Poškienė.

Pasak pašnekovės, skaros žemaitėms atstodavo net rankinukus: „Einant į bažnyčią, reikėdavo kur nors įsidėti maldaknygę – už sijono juk neužsikiši. Moterys surišdavo skaros galus ir gaudavosi toks lauknešėlis.“

Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo nuotraukos.

logo_srtrf

Gabrielė Pastaukaitė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra VšĮ “Šiauliai plius” nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt.

Komentuok mus Facebook`e

Komentaro rašymas