Važiuosime kaip vokiečiai, skandinavai ar britai?

Oksana Laurutytė
Ateinantį pirmadienį Šiaulių miesto savivaldybėje visuomenei bus pristatyta Šiaulių miesto viešojo transporto sistemos galimybių studijos ataskaita. Šiaulių miesto savivaldybė spręs, kokį modelį – vokišką, britišką ar skandinavišką – pasirinkti, tačiau Tarybos narys Arūnas Rimkus įsitikinęs, kad neturėtų valdžia spręsti, kaip ir už kiek žmogus turi važiuoti. „Ar bus britiškos tvarkos Šiauliuose, kad nereiktų emigruoti į D. Britaniją? Šaukiame, kad reikia remti smulkųjį verslą, bet modelis, kurį siūlo konsultantai, – skirtas išsaugoti „Busturą“, monopoliją“, – sako jis.

Iki mikroautobusų panaikinimo buvome pusiau „britai“

Miesto viešojo transporto sistemos galimybių studijos ataskaitą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams pristatė jos rengėjas – UAB „Smart Continent L“ direktorius Andrius Jaržemskis. Studijoje nurodyta, kad Europoje egzistuoja trys viešojo transporto organizavimo modeliai: britiškas, skandinaviškas ir vokiškas.

Skandinaviškam modeliui būdinga, kad be Savivaldybės ir vežėjų veikia agentūra, kuri organizuoja viešąjį transportą ir kitas su miesto susisiekimo klausimais susijusias veiklas – automobilių statymo aikšteles, eismo valdymą ir pan.

Vilniuje ir Klaipėdoje veikia skandinaviškas modelis, o Šiauliuose, Panevėžyje ir Kaune, po to, kai buvo atsisakyta mikroautobusų ir teliko vienas Savivaldybei priklausantis vežėjas, – vokiškas. Galima sakyti, kad iki mikroautobusų išvarymo iš rinkos šiauliečiai važinėjo panašiai kaip britai, nes toks modelis yra britiškas.

Britišką modelį geriausiai iliustruoja Mančesterio miestas. Mieste laisvoje rinkoje veikia per 50 skirtingų vežėjų. Vieni jų organizuojasi reguliariais reisais, kiti įkomponuoja ir užsakomųjų vežimų veiklą, aptarnauja mokyklas, bendruomenes, miesto rajonus ir pan.

Britiškas modelis – laukinis kapitalizmas?

Ekspertai tikina, kad D. Britanija nėra pats geriausiais pavyzdys. Problematika ta, kad šio modelio vežėjai patys planuoja ir sudaro maršrutus, todėl pasirenka tik tokius, kuriuose veikla yra pelninga.

Ekspertai teigia, kad dėl šios priežasties toks modelis yra tinkamas dideliuose miestuose, kuriuose yra didelis gyventojų skaičius ir kurių infrastruktūra yra palanki viešajam transportui (papildomos juostos, draudimai privačiam transportui įvažiuoti į tam tikras zonas ir pan.).

Modelis nėra palankus Lietuvos mastu, nes didžioji dauguma maršrutų nėra pelningi dėl nedidelių keleivių srautų ir santykinai mažų bilietų kainų, kurių didinimas dar labiau sumažintų keleivių srautus ir dėl to pajamos neišaugtų.

Iki šiol britiško modelio pavyzdys buvo privačių įmonių vykdytas keleivių vežimas mikroautobusais, kai keleivių vežimą vykdyti galėjo bet kas, gavęs Savivaldybės išduodamą licenciją. Kiekvienas vežėjas turėjo savo bilietų sistemą ir pats pasirinkdavo maršrutus, tik neturėjo galimybės nustatyti kainos.

Teigiama, kad tokių vežėjų veikla sukeldavo nemažai sumaišties dėl keleivių „gaudymo“. Taip pat tokie vežėjai veiklą vykdydavo tik pelninguose maršrutuose, o mažiau pelningi ar nepelningi maršrutai likdavo neaptarnaujami.

Skandinaviškas modelis

Skandinaviškas modelis sėkmingai veikia ne vien Skandinavijoje, iš kur jis kilęs, bet ir Budapešte.

Budapešte vežėjai parinkti viešu konkursu, mieste yra agentūra – Budapešto transporto centras. Jis atsakingas už visą miesto transporto sistemos funkcionavimą, apimant planavimą, infrastruktūros priežiūrą, transporto maršrutinio tinklo organizavimą, tvarkaraščių sudarymą, bilietų į viešąjį transportą pardavimą.

Budapešto transporto centro finansavimo šaltiniai yra labai įvairūs, kaupiamas bendras biudžetas, kuris vėliau paskirstomas pagal poreikius. Centro veikla yra daugiau kaip 50 proc. subsidijuojama miesto ir nacionalinio biudžeto.

Vežėjai konkursus laimi 4-iems metams. Tai dažniausiai privačios įmonės, kurios vykdo komercinę veiklą, bet neapsiriboja tik vežimais Budapešte. Jos atlieka ir vežimus kituose miestuose, užsiima tarpmiestiniais ir tarptautiniais bei užsakomaisiais vežimais.

Kai kurios transporto įmonės be keleivių vežimo užsiima ir krovinių vežimu bei logistikos paslaugomis. Todėl įmonė, nelaimėjusi centro skelbto konkurso vežti keleivius, sėkmingai toliau veikia atlikdama kitas ūkines-komercines operacijas.

Anot studijos rengėjų, Vakarų Europoje skandinavišką modelį pasirinko daug miestų. Visų šių miestų viešojo transporto agentūros, kurios planuoja viešąjį transportą ir konkursuoja vežėjus, yra susibūrusios į asociaciją.
Ši asociacija išskiria skandinavišką modelį kaip labiausiai atitinkantį miesto gyventojų poreikius, užtikrinant susisiekimą net ir komerciškai transporto verslui nepatraukliose zonose, ir atitinkantį ES teisės aktų reikalavimus, užtikrinant konkurenciją rinkoje.

Vokiškas modelis

Vokiškas modelis, kurį geriausia atspindi Berlyno miesto pavyzdys, buvo taikytas iki Lietuvai atkuriant nepriklausomybę. Sovietmečiu miestuose veikė po vieną miestui priklausantį vežėją – autobusų parką, kurie patys atliko ir susisiekimo planavimo, ir bilietų platinimo, ir vežimo funkcijas.

Visgi šis modelis nebeatitinka ES teisės aktų. Reglamento nuostatos įpareigoja pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, organizuojant keleivių vežimą vietiniais maršrutais miestuose ir priemiesčiuose.
Anot ekspertų, nebelikus mikroautobusų ir pasilikus tik po vieną vežėją, minėta ES direktyva tapo pažeista. Konkurencijos taryba išaiškino, kad konkurencija turi būti užtikrinta, ir vien tik vokiškas modelis – yra pažeidimas.

Berlyne veikiantis vienintelis vežėjas veikia kaip Savivaldybės įmonės teisinio statuso analogas. Įmonė pilnai priklauso municipalitetui ir tenkina tik Berlyno ir jo priemiesčio poreikius. Kitų komercinių veiklų, tarpmiestinių ar tarptautinių vežimų įmonė neatlieka.

Pagrindiniai vokiško modelio privalumai yra tai, kad centralizuotai planuojamas, valdomas ir organizuojamas visas miesto viešasis transportas, ekonomija netiesioginėse sąnaudose, kurios, pasiekus tam tikrą ribą, nebeauga, o didėjant vežimo apimtis, jų proporcija mažėja.

Konkurencijos ir palyginamumo nebuvimas sukelia sąnaudų augimą. Tai iš esmės natūralios monopolijos klasikinis pavyzdys su visomis galimomis ydomis. Atsiranda rinkos reguliatoriaus, kainų reguliatoriaus, prižiūrinčių institucijų poreikis.

Kuris modelis tinkamiausias?

Šiaulių miesto savivaldybė, kaip dabartinio vienintelio miesto transporto vežėjo UAB „Busturas“ akcininkė, spręs, kaip „Busturo“ veikla bus vystoma.

Tarybos narys A. Rimkus buvo vienas studijos, kaip tobulinti viešojo transporto sistemą mieste ir kaip šiauliečiams būtų galima važiuoti pigiau, iniciatorių. Jis įsitikinęs, kad Šiauliams pats tinkamiausias – britiškas modelis, nes jis garantuoja laisvąją rinką.

„Studijos rengėjai kalba apie chaosą, detaliai britiško modelio net neaptarė. Kaip didelė yda pristatoma, kad rinkoje yra daug vežėjų (yda, kad yra konkurencija?), tad Šiauliams siūlomas skandinaviškas ir vokiškas modeliai. Britiškas modelis kritikuojamas dėl to, kad mikroautobusai sustoja, kur nori. Ar šiauliečiams buvo blogai, kai „mikriukai“ stojo, kur keleiviams reikia? Kritikuojama, kad iš mikroautobusų įmonių sunku surinkti mokesčius, kad jie neatlikdavo socialinės funkcijos. Kritikuojama, kad Mančesteryje reikia mokėti grynais pinigais ir kad tai – kažkoks siaubas. Sumokame parduotuvėje grynais – nematome problemos. Galima ir kortelėmis mokėti“, – kalba politikas.

A. Rimkaus teigimu, britiško modelio bijoma, nes jam veikiant reikia labai mažai biurokratų. „Viešojo transporto sistemos priežiūros centrą reikėtų išlaikyti, tačiau egzistuojant britiškam modeliui tokio centro nereikėtų išvis“, – sako jis.

Jei taikomas skandinaviškas modelis, konkurencija taip pat pažeidžiama, nes konkursai vyksta kas ketverius metus. „Britiškame modelyje konkurencija vyksta kas minutę. Norime, kad būtų konkurencija ar monopolija, kaip yra dabar?“ – klausia politikas.

Britiškame modelyje kainą nustato keleivis. Jis renkasi, kokio dydžio autobusu važiuoti, kiek mokėti. Skandinaviškame – biurokratas nustato, kokiu maršrutu autobusas važiuos, kiek kartų, kokie bus autobusai ir kiek keleivis turi mokėti.

„Stebiuosi anglų politikų drąsa, kad jie savo šalyje garantavo laisvą rinką. Maršrutai tapo arčiau žmogaus. Įmonės savarankiškai nustato kainas, patogius žmonėms maršrutus, o ne griežtus grafikus. Britanijoje maršrutai net sutankėjo, todėl nebereikia tvarkaraščių. Ateini ir žinai, kad autobusas greitai atvažiuos“, – sako jis.

Jei Šiauliuose žmonėms reikia kitokio maršruto, keli biurokratai susirinkę sprendžia, svarsto. O privatus vežėjas maršrutą gali suorganizuoti greitai.

„Dabar kainos yra vienodos, tačiau nepagalvojama, kad mažiau turtingi daugiabučių gyventojai dotuoja turtingesnių namų savininkus. Iš pietinio mikrorajono atvažiuojama juk greičiau nei iš Rėkyvos, tačiau kainą visi moka tokią pat. Maršrutų kainos turi būti skirtingos. Ginkūnų gyventojai nemoka mokesčių Šiauliams, tačiau jų vežimas dotuojamas miesto pinigais“, – aiškina politikas.

A. Rimkaus teigimu, atrodo, kad mieste tik deklaruojama, jog siekiama remti smulkųjį verslą. Realiai pasisakoma už monopoliją. „Nei švediškame, nei vokiškame modelyje smulkiajam vežėjui vietos nėra“, – teigia jis.

Transporto specialistai dabartinės viešojo transporto situacijos analizę pateiks ir pasiūlys, kaip galima tobulinti keleivių vežimą miesto autobusais gruodžio 12 d. 17 val. 15 min. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje.

Oksana Laurutytė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra VšĮ “Šiauliai plius” nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt.

Komentuok mus Facebook`e

Komentarai: 22

  1. Šiaulietis
    2016-12-12 10:43 Atsakyti Pranešti

    Gaila, kad apie miesto viešojo transporto sistemą kalba ir kuria tie, kurie juo nesinaudoja, apie jį neturi jokio supratimo.

  2. Nuomonė
    2016-12-09 14:05 Atsakyti Pranešti

    Kyšininkai iš firmos “R” vėl nori atsirasti Šiaulių viešajame transporte.

    1. as
      2016-12-10 00:27 Atsakyti Pranešti

      “R” nori kartu atsirasti su tuo grabu dviauksciu autobusu.. gales veziot vasara pensininkes i kapines..

  3. keleivis
    2016-12-09 12:52 Atsakyti Pranešti

    is tikro ,kas tas RIMKUS,nusipeza juodai ,Siaulius lygina su kelis milijonus gyventoju turincius miestus ,daunas ir tiek ,koks vezejas vazines vakarais ,kai autobuse tebuna 3-5 keleiviai,arba isvis tuscias vaziuoja,p.Rimkau kada paskutini karta vakare vaziavai autobusu po 22val,

  4. zmogus
    2016-12-09 11:09 Atsakyti Pranešti

    Kodel sitas etaplius naujienu puslapis sunkiai uzsikrauna ? visi kitu naujienu portalai uzsikrauna greitai , net uzsienio ir tai greitai uzsikrauna .

  5. uk
    2016-12-09 10:53 Atsakyti Pranešti

    anglijoj didziule konkurencija tarp vezeju, bet bilietas 5 svarai….

  6. Che che
    2016-12-09 10:29 Atsakyti Pranešti

    Savivaldybe nori ikisti kitus vezejus,kad dotuotu(selptu) dar labiau bustura,kur logika?

    1. busturas
      2016-12-10 09:18 Atsakyti Pranešti

      ponuli ,ka turi galvoj ,kad bustura dotuotu dar labiau ,o is vis uz ka dotuoja, paaiskink placiau?

  7. ABC
    2016-12-09 10:07 Atsakyti Pranešti

    Šiauliams, kaip ir visai Lietuvai, grįžti prie britiško modelio būtų galima tik su didelėmis išlygomis, apribojimais. Pavyzdžiui, kad kiekvieno skirtingo vežėjo maršrutas negalėtų dubliuotis X procentų su kito vežėjo maršrutu. Tai reikalinga tam, kad išvengtume iki tol buvusių mikriukų tarpusavio lenktynių ir mikriukų užlindinėjimo prieš ne tokius vikrius autobusus. Antras apribojimas – NELEISTI įlaipinti/išlaipinti keleivių bet kur panorėjus. Turėjome daug pavyzdžių, kaip mikriukai Tilžės g. lekia antra juosta (kai visada reikia važiuoti tiesiai, o stotelės dešinėje kelio pusėje), tačiau kokiam tai keleiviui pamojus ranka, nepaisant kitų eismo dalyvių būdavo neriama iš antros juostos į kelkraštį paimti/išleisti keleivių taip sukeliant avarines situacijas (užstabdymas, užsukimas, pirmos eismo juostos užkišimas). Trečias svarbus apribojimas – tr. priemonių amžiaus ir techninės būklės. Jokių kledarų, kokius matėme iki panaikinimo. Ketvirtas apribojimas – ir privatininkų transportas važiuoja pagal GRIEŽTĄ tvarkaraštį, vėlgi taip būtų išvengiama lenktynių ir chamiško elgesio gatvėse. O daugiau tegu veža kas nori ir kaip nori, bet kad tik gatvėse nebebūtų chaoso ir sukriošusių dūmijančių margaspalvių laužų. O tai iš esmės geriausiai atitiktų skandinavišką modelį.

    1. ABC
      2016-12-09 10:13 Atsakyti Pranešti

      Papildysiu – taip pat reikalinga griežta privatininkų mokesčių kontrolė. Visi žinome kaip mikriukų vairuotojai “duodavo” čekį… Galybė lėšų praplaukdavo pro šalį į kišenę.

  8. Anonimas
    2016-12-09 09:28 Atsakyti Pranešti

    žmonėms turi būti sudaryta galimybė rinktis su kokia transporto priemone jie nori važiuoti -autobusas,mikroautobusas,dabar padaryta,kad nėra galimybės rinktis,ypatingai tie kurie gyvena rajonuose ,pvz. Ginkūnai-važiuoja su vienu autobusu,medelynas,vijoliai-turi privažiuojamuosius autobusiukus,kas yra gerai,bet kelionė kainuoja brangiau,Juo labiau ,kad klientas neturi galimybės rinktis ,kas geriau ar pasirinkti kelionę nuo taško a iki b vienu reisu,ar važiuoti dabartiniu viešuoju transportu su2- 3 persėdimais?juo labiau,kad daugeliu atveju keleivis tampa autobusų ir privažiuojamųjų autobusiukų nesusikalbėjimo,principų kažkokio tai karo ,nenoro būti žmogiškiems įkaitu. Tai savivaldybei reikėtų galvoti ne tik apie transportą tinkantį miestui,ar jo modelį,bet ir apie žmones ,kurie naudojasi šiomis paslaugomis,Paslaugos yra kuriamos žmogui ir jo patogumui,o pas mus gaunasi ,kad žmogus turi pritapti prie jam siūlomos paslaugos be pasirinkimo.

    1. teisingai
      2016-12-09 09:32 Atsakyti Pranešti

      nes nu būkim biedni, bet… – nevažiuoja tie autobusai pagal grafiką. Kartais net išvis nevažiuoja savo laiku – pusvalandį tenka laukti – šalti. Mikriukai buvo labai patogu miestiečiams. teisingai politikas kalba – turi būti konkurencija.

      1. Sigitas
        2016-12-09 10:21 Atsakyti Pranešti

        Kaip galima šiais laikais šalti, jei tiksliai yra matomas autobusų judėjimas? Kartu žinoma rodomas ir tikslus atvykimo į stotelę laikas.

        1. Sigitui
          2016-12-09 11:11 Atsakyti Pranešti

          tai gal autobusais nevažinėji niekada? Tie, kas sėdi ir stebi – lauke nestovi ir nereik čia lia lia… Stebėt – dar nereiškia, kad važiuoja tiksliai. Pabandyk pavažinėt. Pvz 6 nuolat vėluoja arba net išvis nebūna pagal tvarkaraštį.

          1. Sigitas
            2016-12-09 12:02

            Telefonus išmaniuosius dabar beveik visi turit. Tad nėra jokių kliučių mieste būnant pasileisti MyBus ir pasižiūrėti. Mobilusis internetas pas visus yra. Jei nesugebi pasinaudoti, tavo bėda. Dėl 6 maršruto autobusų, tai čia problematiškas jis yra dėl savo tokios ilgos trasos. Bet tam ir yra programėlė telefonuose.

  9. klausimas
    2016-12-09 09:20 Atsakyti Pranešti

    kas tas Rimkus? koks jis šios srities profesionalas? nėra nieko baisiau už fanatikus negirdinčius kitų nuomonių

  10. oras
    2016-12-09 09:00 Atsakyti Pranešti

    Mieste dabar lengviau kvėpuoti kai neliko mikroautobusiukų. Patys pagalvokit, kokia oro tarša buvo nuo tiek transporto.

    1. Anonimas
      2016-12-09 09:20 Atsakyti Pranešti

      čia tikriausiai komentuoja žmogus,kuris nesinaudoja viešuoju transportu:)

      1. O
        2016-12-09 09:30 Atsakyti Pranešti

        Kokia oro tarsa nuo dujiniu cng autobusu?ar matai is ju einanti juoda duma?nori vel prikisti vagiu-privatininku mikruskiu kur vogtu pvm ir sleptu mokescius…ir nuodytu siaulieciu plaucius,matyt kazkam gera pakysa nusimato kad nori ikist privatininkus.

    2. Anonimas
      2016-12-09 09:39 Atsakyti Pranešti

      Dabar didesnė tarša, nes tie, kuriems patogu buvo naudotis mikriukais, dabar vairuoja savo mašinas

      1. O
        2016-12-09 09:45 Atsakyti Pranešti

        Pagal tave bus mazesne tarsa kai vazines suklere privatinku mikriukai?

  11. siūlau
    2016-12-09 07:49 Atsakyti Pranešti

    Šiaulių mieste įvesti pavežėjimo “LIBERALAI veža” paslaugą. Užsisakai liberalą vairuotoją, kuris nuveš, kur reikia, kada reikia ir mokėsi kiek nori.

Komentaro rašymas