Urėdijų darbuotojai: reforma „stumiama”, o mes niekam neįdomūs

Seimas pradėjo svarstyti aplinkos ministro Kęstučio Navicko pristatytas Miškų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įgyvendinti valstybinių miškų valdymo pertvarką. Pagal ją 42 miškų urėdijas numatoma sujungti į vieną valstybinę įmonę. Tiesa, tam aktyviai priešinasi urėdijų darbuotojai, kurie į save atkreipti dėmesį bando ir organizuodami protesto akcijas, ir ieškodami būdų, kaip su Vyriausybe susikalbėti taikiai. Visgi kol kas, Šiaulių miškų urėdo Stasio Pališkio teigimu, Aplinkos ministerija leistis į kalbas visiškai nelinkusi.

Urėdijų reforma įtikino parlamentarus

Pertvarka prasidėtų 2018 m. sausio 1 d. įsteigus centrinę įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 regioniniais padaliniais. Ji valdytų valstybei priklausančius miškus ir jais disponuotų įstatymų nustatyta tvarka, vykdytų kompleksinę miškų ūkio veiklą.  K. Navicko tvirtinimu, po pertvarkos likusios 25 urėdijos, kurios neturės juridinio asmens statuso, negalės būti mažesnės negu 25 tūkst. tūkst. ha ir per metus turės patiekti į rinką ne mažiau kaip 100 tūkst. kubų medienos.

„Įgyvendinus valstybinių miškų valdymo pertvarką, prekybos mediena sistema bus adaptuota vienai valstybinei miškų valdymo įmonei išlaikant šiuo metu veikiantį principą, kad galimybę sudaryti sutartį dėl medienos pirkimo turi didžiausią kainą aukcione pasiūlęs pirkėjas“, – aiškino Vyriausybės narys. Anot jo, Miškų įstatymo projekte numatoma įvesti papildomą saugiklį – nustatyti, kad prekybos mediena taisykles tvirtins ne Aplinkos ministerija, o Vyriausybė.

Įstatymo projektu taip pat siūloma sudaryti sąlygas likviduoti Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos, svarbiausias jos funkcijas perduodant Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministerija įgyvendintų valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ savininko teises ir pareigas ir nustatytų šiai įmonei privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas.

Skaičiuojama, kad sujungus miškų urėdijas į vieną juridinį asmenį kasmet būtų sutaupoma apie 10 mln. eurų, o likvidavus Generalinę miškų urėdiją – apie 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Pakeitimais siekiama reikšmingai padidinti valstybinių miškų valdymo efektyvumą ir ekonominį potencialą, užtikrinti tolesnį darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą valstybiniuose miškuose.

Po pristatymo už projektus balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 30 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Seimas taip pat nusprendė nepritarti Vyriausybės siūlymui šiuos projektus svarstyti skubos tvarka.

Projektai juda į priekį, o Vyriausybei urėdijų nuomonė – nulinės vertės?

Naujienas, tiesiogiai susijusias su jų darbu ir pareigomis, nuolat seka Šiaulių miškų urėdija. Jie aktyviai įsitraukė į diskusijas ir viešai reiškiamą nepritarimą reformai. 10 Šiaulių miškų urėdijos darbuotojų kartu su kolegomis iš kitų urėdijų vakar dalyvavo prie Seimo surengtoje įspėjamojoje akcijoje prieš valstybinių miškų valdymo reformą. Į Vilnių vyko būrys jaunų specialistų, kuriems numatoma reforma gali turėti ypač neigiamų pasekmių, svarstant apie tolesnes darbo perspektyvas ne tik regione, bet ir Lietuvoje.

„Be abejo, dalyvavo. Na, daugiausia, aišku, mūsų jaunimas, kuriems tai iš tiesų didelė problema: arba emigruos, arba pasiliks dirbti. Aišku, jiems aktualiausia tai”, – sakė S. Pališkis.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) skelbia, kad į akciją susirinko 500 žmonių. Federacija reikalauja parlamentarų nepritarti Aplinkos ministerijos pateiktai ir Vyriausybės priimtai pertvarkai. LMPF siekia, kad būtų parengtas kaštų ir naudos analize pagrįstas reformos planas, kuriame būtų tiksliai nurodyta, kiek reforma kainuos valstybei, kiek miško darbuotojų bus atleista. Be to, profesinės sąjungos nori matyti aiškius planus, kiek bus didinami miško darbuotojų atlyginimai po reformos ir kokią profesinio perorientavimo programą ministerija siūlo atleidžiamiems darbuotojams.

Esą planas nebuvo suderintas su profesinėmis sąjungomis, nepateikta kaštų ir naudos analizė, neatsižvelgta į mokslininkų pastabas ir siūlymus. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija toliau žada siekti, kad pertvarka pirmiausiai būtų parengta profesionaliai ir išdiskutuota su socialiniais partneriais. LMPF tam ketina rengti piketus ir streikus prie Seimo ir Prezidentūros.

S. Pališkis yra visiškai nusivylęs Vyriausybės ir ministerijos požiūriu tiek į reformą, tiek į urėdijų darbuotojus. Į urėdijų nuomones ir pastabas paprasčiausiai numojama ranka.

„Jūs gi matote, kokiais būdais „stumiama” reforma”, – nesąžiningumu piktinasi Šiaulių miškų urėdas.

Jo teigimu, ministras „kaip buvo visuomeninių organizacijų atstovas, taip ir neperėjo į kitą lygį”. Stasys Pališkis teigia, kad ministras yra neįsigilinęs į esamą situaciją ir nežino realių skaičių, todėl jo pozicija – nesileisti į kalbas su urėdijomis – žalinga visiems.

„Apskritai tai gėda. Jis vengia skaičių ir net nežino jų, o jeigu pasako, tai kažkur nugirdęs kažką iš mūsų, tai… Sunku bendradarbiauti ir vesti diskusijas. Argumentai turi būti skaičiuose, o deklaratyvūs pasakymai, kad „jūs korumpuoti, nekompetentingi”, išvertus į mūsų lietuvių kalbą – tai ką, mes durneliai, pradirbę po 40 ir daugiau metų? Čia reiškia: kuo daugiau dirbi, tuo daraisi blogesnis”, – pasakoja vyras.

Urėdas pastebi ir priešpriešą tarp darbo kodekso ir naujųjų nuostatų, mat iki šiol ilgai pradirbusiems darbuotojams būdavo suteikiamos ir papildomos atostogos – tarsi paskatinimas, o šiuo atveju einama priešingu keliu. Nepaisant, rodos, neįmanomo susitarimo ar net pokalbio su Vyriausybe ir ministerija, Šiaulių miškų urėdas sėdėti vietoje ir laukti, kas bus toliau, neketina. Tiesa, bene vienintelis realus „tiltas” tarp urėdijos ir šių institucijų yra Šiaulių miesto atstovai Seime.

„Bandysime aiškinti, bandysime diskutuoti su tais, kurie diskutuoja. O diskutuoja tai Seimo nariai. Ministerija diskutuoti nesugeba, tai ką mes turime padaryti? V. Simulik, provokuodamas mus, tiesiai pasakė: „Kas už to stovi?” Gaila, kad mūsų Vyriausybė nenori suprasti arba turi savų interesų. Bet bandysime diskutuoti su jais, nes tai įmanoma, jiems galima argumentus pateikti, o su ministerija neįmanoma diskutuoti, kadangi jie nieko nei supranta, nei žino, nei nori žinoti. Tai yra tragedija”, – apie tolimesnę įvykių eigą kalba urėdas.

Negana to, S. Pališkis pastebi, kad ministras tiesiog tyčiojasi iš žmonių, o visuomenei aiškina, kad neva su jais niekas nediskutuoja: „Jei tau nuomonė ir nepatinka, tu turi vis dėlto gerbti ir tą nuomonę, ir tą žmogų. O čia – išsityčioti, išniekinti, o paskui pradėti aiškinti, kad su manimi niekas nediskutuoja… Tai ką su juo gali diskutuoti, kai jis nė vieno skaičiaus nežino, o viceministras išvis lietuvių kalbą baigia užmiršti, truputį „pasitrynęs” užsieny. Na, tai baisu”, – situaciją komentuoja Šiaulių miškų urėdas.

Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 6 d.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra VšĮ “Šiauliai plius” nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt.

Komentuok mus Facebook`e

Komentaro rašymas