Pavojingosios automobilinės atliekos: kaip jomis deramai pasirūpinti?

Kasmet į Lietuvą patenka iki 460 tūkst. naudotų transporto priemonių, iš kurių net 30-40 proc. jų jau būna netinkamos eksploatuoti. Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė sako, kad dalis tokių automobilių remontuojami, bet didžioji dalis – ardomi detalėms, todėl susidaro ir dideli atliekų kiekiai. Jų saugojimui ir tvarkymui galioja tam tikros taisyklės, kurių gyventojai ir automobilių servisai dažnai arba nežino, arba paprasčiausiai nepaiso.

Nesutvarkytos pavojingosios atliekos – grėsmė gamtai ir visuomenės sveikatai

Pavojingosiomis automobilinėmis atliekomis yra laikoma panaudota automobilių alyva, jos pakuotės ir jomis suteptos pašluostės, akumuliatoriai, hidrauliniai amortizatoriai, tepalų, kuro ir oro filtrai, padangos, elektroninė įranga, baterijos ir kitos savo sudėtyje pavojingų medžiagų turinčios automobilių dalys ar jų komponentai. Kuo gi šios atliekos yra tokios pavojingos ir kaip su jomis reikėtų elgtis automobilių savininkams?

„Kur papuola išmestos, su buitinėmis atliekomis į sąvartynus išgabentos ar deginamos tokios atliekos gali nuodingomis medžiagomis užteršti aplinką, gruntinius vandenis, vandens telkinius ir atmosferą bei, žinoma, kelti grėsmę žmonių sveikatai. Netinkamai tokiomis atliekomis atsikratantys gyventojai dažai patys nesupranta, kokią žalą daro“, – sako R. Zdanevičienė.

Litru alyvos galima užteršti net pusę hektaro žemės

Vienos dažniausiai tinkamai nesutvarkomų, AGIA direktorės teigimu, yra automobilių alyvos atliekos. Panaudotą alyvą gyventojai ir automobilių technine priežiūra užsiimančios įmonės dažnai išpila ant dirvožemio ar netgi į vandens telkinius, degina, talpas su panaudotu tepalu išmeta nelegaliuose šiukšlynuose.

„Neretai žmonėms atrodo, kad tokie kiekiai alyvos, kokius jie išpila, didelės žalos gamtai nepadarys. Tai yra netiesa. Vienu litru alyvos galima užteršti net pusę hektaro žemės. Jei jau nerūpi gamta, tai prieš išpilant ar deginant panaudotą alyvą reikėtų pagalvoti bent apie savo ir aplinkinių sveikatą. Alyvos sudėtyje gausu sunkiųjų metalų, sveikatai kenksmingų tirpiklių. Šios medžiagos kaupiasi organizme, gali sukelti lėtinius susirgimus, pažeisti nervų sistemą, nulemti onkologines ligas“, – sako R. Zdanevičienė.

Dėl šios priežasties alyvos atliekos turėtų būti atiduodamos teisę jas tvarkyti turinčioms įmonėms. Šias atliekas iš savo klientų taip pat privalo priimti ir automobilių servisai. Alyvos atliekų tvarkytojui turi būti perduotos nesumaišytos su vandeniu ar kitomis medžiagomis.

Akumuliatoriuose, filtruose ir amortizatoriuose gausu pavojingų medžiagų

Problemų, pasak R. Zdanevičienės, kelia ir netinkamas gyventojų elgesys su panaudotais automobilių akumuliatoriais. Jie taip pat neretai išmetami nelegaliuose sąvartynuose, pamiškėse ir grioviuose. Be to, akumuliatorius gyventojai kartais ryžtasi patys ardyti, bando išgauti iš jų vertingas medžiagas. Tai yra neleistinas ir pavojingas užsiėmimas, kadangi akumuliatorių sudėtyje esančios rūgštys gali sukelti sunkiai gydomus nudegimus, patekusios į akis pakenkti regai, o pavojingų medžiagų garai – pažeisti kvėpavimo sistemą.

„Išmesti akumuliatoriai yra, jų sudėtyje esančios medžiagos patenka į dirvožemį, gruntinius vandenis ir į vandens telkinius. Tai, be abejo, yra didžiulė grėsmė gamtai ir žmonėms. Dėl to panaudotus akumuliatorius visuomet reikėtų priduoti tokių atliekų surinkimo vietose arba perduoti juos tvarkyti teisę turinčioms įmonėms. Šias atliekas nemokamai priimti privalo ir akumuliatoriais prekiaujančios parduotuvės bei servisai. Be to, naudotus akumuliatorius galima pristatyti į savivaldybių įrengtas stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles“, – sako R. Zdanevičienė.

Šiukšlių konteineryje ar, juo labiau, pamiškėje ne vieta ir naudotiems tepalų, kuro ir oro filtrams bei hidrauliniams amortizatoriams. Šios automobiliams būtinos dalys savo sudėtyje taip pat turi toksinių medžiagų ir pavojingų cheminių junginių, todėl įstatymai reglamentuoja atitinkamą tokių atliekų saugojimą ir tvarkymą. Tai reiškia, kad panaudoti amortizatoriai ir filtrai turi būti perduoti licencijuotiems tvarkytojams arba atiduoti transporto priemonės remontą atlikusiai įmonei.

Naudojant padangas ne pagal paskirtį rizikuojama sveikata

„Panaudotos padangos – dar vienos rūšies pavojingosios atliekos, kuriomis gyventojai ne visuomet atsikrato tinkamai. Padangos ne tik išmetamos ar deginamos, bet net ir panaudojamos sodybų ir individualių namų kiemų puošybai – iš jų įsigudrinama padaryti savadarbius krėslus, sūpynes vaikams, staliukus, gėlių stovus ar dėklus. Derėtų žinoti, kad padangoms pagaminti naudojamos pavojingos cheminės medžiagos. Kai kurios jų siejamos ir su vėžiniais susirgimais, todėl žmonių gyvenamojoje aplinkoje ir gamtoje padangų atliekų būti neturėtų“, – pažymi AGIA direktorė.

Anot R. Zdanevičienės, ypatingai neleistinais būdais išmetamų ar sudeginamų padangų kiekiai išauga prieš ir po jų keitimo bumo vėlyvą rudenį ir kovo pabaigoje bei balandžio pradžioje.

Naudotas padangas taip pat galima priduoti jų įsigijimo vietoje, jei atiduodamos to paties tipo padangos ir ne daugiau, nei jų buvo įsigyta. Padangų atliekas taip pat galima atiduoti savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse arba atiduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiai įmonei.

Etaplius informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra VšĮ “Šiauliai plius” nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt.

Komentuok mus Facebook`e

Komentaro rašymas