Pasaulį užkariauja įspūdingi apvalumai

Viskas, ko mus prieš pusamžį mokė mokykloje, pasirodo neverta net sudilusio skatiko. Šita mintis knaisiojantis po vieną interneto svetainę man taip tvojo per viršugalvį, kad ilgam apsiblaususiomis akimis įsisiurbiau į tokios visai nebjaurios blondinės pusnuogę krūtinę.

Aš gerai prisimenu, kaip kasdien mokytojai mums kalė į galvas, kad kuklumas žmogų puošia. Na tai kas kad tavo krūtinė išvaizdi, na tai kas, kad veidas net pusaklį žvilgsnį it magnetas traukia – visų pirma kuklumas. Su kuklumu toli galėjai nueiti. Iki trokštamo pajūrio ar net perspektyvaus vyro. Niekam nerūpėjo, kas po tuo kuklumu slepiasi, svarbiausia – išorinis padorumas ir aplinkinių ramybė. O ką dabar gali nuveikti su kukliu išoriniu padorumu? Nieko. Visiškai nieko. Nebent stoti į nevykėlių eilę ir laukti, kol kas nors pasiūlys minimalią algą.

Bet, jeigu tą pusiau apnuogintą krūtinę išviešinsi, na ne kaime keliems apsiseilėjusiems stuobriams, o visai savo šaliai, jei dar kaip nors užpakaliuku pamojuosi, atseit, paimk jei gali, štai tada rojus ir į tavo namus ateis. Klok tik nuotraukas vieną po kitos į internetą ir mėgaukis populiarumu. O kur populiarumas, ten ir pinigai. Kažkaip vienas su kitu jie susiję. Limpa kaip musės prie medaus.

Taigi jeigu tu prekiauji kūnu – toks veiksmas vadinamas prostitucija. O jeigu tik atskiromis kūno dalimis – privalumas. Todėl ir sakau, šiandien svarbiau ne ką tu moki, o kokius turi privalumus ir kaip juos sugebi pateikti aplinkiniams. Ir jau kam ne kam, bet kuklumui čia tikrai nėra vietos.

Jeigu Marytė iš neįvardinto kaimo būtų iš visų pusių apsikamšiusi kuklumu, manote, sėdėdama namuose sudurtų galą su galu. Niekaip. Ir neverta čia ieškoti paralelių tarp anų laikų A. Vienuolio Veronikos ir šiandieninės Marytės. Nė su žiburiu jų nerasite. Antraip toji pati Marytė jau turėjo keturis kartus nusiskandinti ir ruoštis penktam kartui. O dabar sveika ir gyva augina keturias atžalas nuo skirtingų kaubojų ir ruošiasi pasauliui padovanoti dar vieną – nuo dar vieno kaubojaus. Kai mus purto baisi demografinė krizė, toks patriotiškumas būtų sveikintinas. Tačiau mane trikdo kitkas. Anksčiau vaikai buvo pradedami iš meilės, o dabar, pasirodo, iš išskaičiavimo. Neatspėsite, kokiais žodžiais Marytė prieš tris mėnesius į lovą nusitempė būsimos penktos atžalos tėvą. „Noriu algą pasididinti, ateik, Petrai,“ – mirktelėjo kaire akimi. Nemokamas malonumas Petrui po pagirių labai tiko ir pritiko. Marytė irgi nenusivylė – netrukus prie keturių vaikų pašalpų prisidės penktą. Kas dabar man paprieštaraus, kad moteriškė nepasididino algos. Ir dar kaip pasididino. Be jokių prašymų, mitingų ar šantažo. Tiesiog numetė į pašalį kuklumą ir štai jums teigiamas rezultatas.

Kas anksčiau buvo vadinama dorybe, padėjusia visiems ramiai išvargti savo gyvenimus, o paskui ir ramiai numirti, šiandien tapo abejotina vertybe, kuri dažniausiai mums tik trukdo – ir ramiai gyventi, ir ramiai numirti. Jeigu, pavyzdžiui, prieš ketvirtį amžiaus būtų kas nors pasakęs, kad atsiras internetas ir jame raibs akys nuo pusnuogių gražuolių, būtume pirštais tokį užbadę – tarsi kokį viduramžių raganių.

O šiandien, kai tos akys ne tik raibsta, bet ir nežino kartais kur iš svetimos gėdos pasidėti, – nieko. Visiškai nieko. Visi patenkinti ir laimingi. Sukišę nosis į kompiuterio ekraną po siūlelį narsto nepažįstamos gražuolės bikinį ir ieško po juo paslėptų stebuklų. O tie stebuklai nelabai ir paslėpti, dėl šventos ramybės pridengti kokia permatomos medžiagos skiaute.

Jonas, mano vaikystės draugas, nualintas tokių reginių, ėmė kartą ir pratrūko: „Visą mėnesį ariu kaip juodas jautis, o vis tiek neišlipu iš duobės. Kur tai matyta, milijonus mokėti ne už darbą, bet už beveik plikus apvalumus. Nesuprantu, kurion pusėn pasaulis pasisuko.“ O ko čia nesuprasti? Vertybės susikeitė vietomis. Anksčiau už plikus apvalumus ant nusidėjėlių laužo degino, dabar – mados ikona tituluoja.

Rimtai pagalvojus, jeigu tų apvalumų niekam ta ikona nerodytų ir per prievartą nebruktų, tai vieną gražią dieną pamatytų, kad niekam iš principo ji ir nereikalinga. Ir tuos milijonus matytų kaip savo ausis. Tačiau atlikę milijonai nenukeliautų ir į Jono kišenę, nes egzistuoja logiškai nepaaiškinama likimo ironija: pasirodo, milijonai iš prigimties paniškai bijo darbo rankų. Verčiau jau jie nugrims į kokio valdininko stalčių ar ramiai atguls į narkobarono seifą, bet Jono kišenės purtysis iš paskutiniųjų. Sakytum, kas nors būtų ją užkeikęs.

Labiausiai mane stebina šiuolaikinių vedybų niuansai. Dabar svajonių jaunikiu vadinamas tas, kuriam septyniasdešimt ir daugiau metų. Nesvarbu, kad su juo aistringos naktys lieka toli už gyvenimo realybės, užtat stabilus rytojus liejasi per kraštus.

Beje, žodis „stabilus“ šiandien įgijo kur kas platesnę reikšmę. Kai sakome „stabilus“, turime galvoje ne karo ir visokių suiručių aplenkto regiono visuomeninį gyvenimą, o galimybę mėgautis svetimu geru. Kai tau šiek tiek virš dvidešimt ir tu turi visai neblogą prekinę išvaizdą, svetimo gero į valias – netingėk tik paieškoti. Mūsų šalelėj auksinio stabilumo nelabai aptiksi. Tačiau visai netoli, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje ar anapus Baltijos jūros, pilnomis saujomis gali semtis – ir sau, ir visai giminei užteks.

Viena man neaišku – kodėl tas auksinis stabilumas veisiasi ten, o pas mus tik vegetuoja. Galbūt žemės mūsų nederlingos? O gal demokratija ne tuo keliu nuėjo? Petras, kitas mano draugas, mušasi kumščiais į krūtinę ir atkakliai kartoja: „Jeigu moteris užsimovė sijoną, vadinasi, nusiskuto kojas, o jeigu nusiskuto kojas, vadinasi, jai bus apmaudu, kad veltui.“ Ar septyniasdešimtmečiui šautų į galvą tokia mintis? O jei ir šautų, tai kažin ką jau jis bepadarytų. Nebent padvigubintų savo išrinktajai dienpinigius.

Žinia, ne kiekviena išrinktoji pasižymi nuolankiu kuklumu. Ypač kai į tą kuklumą pasikėsina ilgai gniaužta moteriška aistra. Ko jau ko, bet šito gaivalo negali įveikti nei auksinis stabilumas nei priešaky tykantys pavojai. Štai tada į išmanųjį telefoną ir skrieja iš kito miesto galo sparnuota žinutė: „Princese, gal šiandien aš pas tave užšoksiu“. O netrukus ta pati žinutė su prierašu „Šiandien negalima – drakonas rūmuose“ plasnoja atgal. Gal aš čia ir ne visai tiksliai išdėsčiau dažniausiai pasitaikantį šiandieninių vestuvių su svajonių jaunikiu scenarijų, bet esmę, manau, nusakiau. Apibendrindamas galėčiau pridurti: jeigu su dvigubai jaunesne moterimi nėra problemų, tada galbūt ji ne moteris. Tada veikiausiai ji barakuda arba šiaip gera derybininkė. Tokią išvadą perša paprasta aplinkybė – dar neteko sutikti gražuolės, kuri gyventų su nukaršusiu elgeta.

Kažkur girdėjau frazę, kad pasaulį išgelbės grožis. Aš dar pridurčiau – ir reklama. Skaitau anądien laikraštį ir vienu akies kraštu netyčia užkliūnu už skelbimo: „Ieškau merginos. Vietinės gamybos. Išleidimo metai – ne senesni kaip 1990. Nedaužtos, nedažytos. Su natūraliu priekiniu ir galiniu bamperiais. Be priekabos. Pageidautina kuo mažesnė rida“. Tik po trečio skaitymo supratau, ko ieško skelbimo autorius. Ir iškart apsidžiaugiau – neras. Kiekviena save gerbianti mergina nusigręš nuo tokio skelbimo net nebaigusi jo skaityti. Dideliam mano nustebimui – nenusigręžė.

Eilė atrankai per dvi dienas nusidriekė dviejiems metams į priekį. Optimistas pasakytų, kad perteklinė masė niekur nedings. Pamažu ją absorbuos panašaus turinio skelbimai. O tada pasaulis pasikeis iš esmės: nebeliks nei visokio plauko nepraustaburnių, nei į viešumą prasprūdusių abejotinos reputacijos pageidavimų. Taip turėtų būti, kai šalia nepraustaburnio atsiduria padoraus sukirpimo mergina. Deja, taip nėra.

Vakarykštis viliojimo menas seniai nebeatitinka nūdienos kriterijų. Šiandien reikia ko nors neįprasto, pritrenkiančio arba užmušančio. Iš bėdos tinka ir koks nevalyvas skelbimas. Bet tik vyrams. Nes be storos piniginės nieko vertingo jie daugiau ir neturi. Moterų galimybės čia nepalyginamai didesnės.

Pavyzdžiui, nutėkš per visą žurnalo puslapį nuotrauką, kurioje putliais užpakaliukais demonstruoja fudbolo kamuolio valdymo techniką ir tu iškart akivaizdžiai matai, kokie džiaugsmai tavęs laukia jeigu ne apkartusiame gyvenime, tai bent jau svajonėse tikrai. Įtariu, kad kažkas už tokias nuotraukas gerai sumoka. Antraip, vargu ar gaištų laiką koks nors paparacis, laukdamas, kol buvusi reperio mergina įspūdingais apvalumais sugriaus visą mados šou. Skandalas, daugiau nieko! Rengėjai planavo supažindinti publiką su nauja aprangos kolekcija, bet toji pasirinko apvalumus. Susmeigė akis į juos ir taip vienoje pozoje išliko iki renginio pabaigos. „Reikėjo bent jau bilietus pabranginti“, – paskui dar ilgai murmėjo organizatoriams kolekcijos kūrėjai, nepardavę nė vieno drabužio.

Pasaulis vis aiškiau suvokia, kad moteriški privalumai tampa galinga jėga. Ne veltui finansų analitikė, krupščiai pasvėrusi visus „už“ ir „prieš“, spjovė į ankstesnę savo profesiją ir apsivilkusi kūno spalvos bikini surengė kovos menų treniruotę Los Andželo parke. Jai nė motais, kad parke laksto vaikai, o aplinkui gyvena šimtai krikščioniškos moralės moterų. Svarbiausia – reklama. Be jos tu tik pilka ir niekam nereikalinga pelytė. Joks katinas į tave nepažvelgs.

Kęstutis Šutinys

Etaplius informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra VšĮ “Šiauliai plius” nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt.

Komentuok mus Facebook`e

Komentaro rašymas